
Raimondas Dzimidavičius
Skulptūros, paminklai. Unikalūs, nuoširdūs, pilni lietuviškos dvasios, įkvepiantys darbai.
Namų planai
Rąstiniai namai Gelžbetoniniai namai Gyvenamieji namai Sodai, sodybos Blokuoti namai Pirtys Garažai PavėsinėsStraipsnių paieška
Statybų technologijos ir medžiagos
Autorius: UAB "Statybų Lyga"
Mūsų šalyje statybų pramonė klesti, tačiau ir statybininkai, ir užsakovai dažniausiai dėl informacijos stokos dar gana konservatyvūs, laikosi pasenusių technologijų, todėl kenčia ne tik statinio kokybė, patvarumas, ilgaamžiškumas, bet ir užsakovo kišenė. Prastas ir mūsų statybos inžinierių profesinis rengimas. Statybos darbų apimtys nuolat auga, o kvalifikuotų specialistų labai trūksta, tuo tarpu šiuolaikinė pažanga verčia naudoti iš principo naujas, XXI a. atitinkančias technologijas.
Jau trys dešimtmečiai JAV, Kanadoje, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje ypač populiarios modernios ir atsparios stogo konstrukcijos - medinės santvaros su dygliuota metalo plokštele. Lietuvoje jos naudojamos dešimt metų. Šios santvaros yra kur kas pranašesnės nei gegnės tiek kokybe, tiek tikslumu, patvarumu, tiek patogumu montuoti ir galiausiai priimtina kaina.Kiekvienas žino, kad statiniui svarbiausia - kokybiškas stogas, kuris saugo pirmiausia patį statinį, todėl yra viena brangiausių ir sudėtingiausių jo dalių.Kai į stogą žiūrime kaip į sistema, tai inžinierius konstruktoriusprivalo spręsti daugelį klausimų ir duoti aiškius bei vienareikšmius atsakymus.Medžio-metalo stogą laikanti konstrukcija turi būti:a) tikslių išmatavimų (juos nustato architektas);b) patikimai išlaikyti įvairius poveikius: apkrovas, gamtines sąlygas bei aplinką, kuri kartais nepalanki ar net agresyvi;c) lengvai montuojama, lanksti;d) ekonomiška, patraukli kaina.
Visomis šiomis savybėmis pasižymi medinės santvaros su dygliuota metalo plokštele. Tokias konstrukcijas galima naudoti įvairiems pastatams ir daugelio tipų stogams, bet geriausiai - dvišlaičiams. Konstrukcijos pritaikomos plačiai: nuo viso mansardinio aukšto, individualaus namo stogo iki didelio ploto sandėlių, fermų, angarų, net sporto kompleksų, teniso kortų. Jos ypač tinka statyti ir renovuoti ne tik gyvenamuosius namus, bet ir senus kolūkių fermų, dirbtuvių, mokyklų pastatus, kurių stogų konstrukcijų atstumas tarp statramsčių siekia iki trisdešimties metrų. Be to, jas galima dažyti, lakuoti, sendinti.
Dar vienas privalumas: medinės santvaros, lyginant su įprastomis gegnėmis, yra maždaug 20 proc. pigesnės, nes sutaupo medienos. Vienas kv. m stogo su jomis vidutiniškai kainuoja 60 Lt.
Santvaros gaminamos iš serti-fi kuotos lietuviškos medienos -lengvų eglinių tašų. Gamykloje tašų sujungimo mazgai iš abiejų pusių presu apspaudžiami dygliuotomis nerūdijančio plieno plokštelėmis, kurių dešimties milimetrų dygiai tvirtai įpresuojami į medieną. Taip padaromi tvirti, standūs mazgai. Gatavos santvaros dažomos antiseptikais ir antipirenais. Tokių konstrukcijų neveikia korozija. Be tojos lengvos, montuojamos sparčiai ir nesudėtingai, be kėlimo technikos. Taigi labai sutrumpėja statybų laikas, reikia mažiau darbo jėgos, nes santvaros į statybvietę atvežamos jau paruoštos ir dedamos tiesiai ant statinio sienų, ant vainiko. Medinių santvarų tinklelis labai sumažina skėtimo jėgas į sienas, užtikrindamas statinio stabilumą.
„Meisteris" pasidomėjo, kaip šios naujovės pateko į Lietuvą.- Minėtosios santvaros mūsų šalyje atsirado 1997 m. - VGTU (buvęs VISI, VTU) gavo užsakymą išbandyti šio tipo konstrukcijų laikomą galią. Pirmoji santvara buvo pagaminta pagal Kelių direkcijos užsakymą druskų talpyklai. Tarp talpyklos statramsčių buvo 13,7 m plius agresyvi aplinka, taigi įprastai šio klausimo išspręsti nebuvo galima. Prienuose įsikūrė pirmoji bendra Lietuvos ir Danijos įmonė "Žiobas", kuri ir pradėjo gaminti santvaras. Tiesa, pakankamai primityviai, daug ko nesuprantant, dėl to įmonė neilgai ir gyvavo. Tuo metu sąlygos diegti naujas statybų technologijas mūsų šalyje buvo nepalankios, o ir supratimas - "Gariūnų" lygio. Vis dėlto technikos mokslų daktaras Vir-gaudąs Juocevičius, jau tada turėdamas aukščiausio lygio inžinerinį išsilavinimą bei praktinę patirtį, nes dirbo statybos bendrovės "Alsa" direktoriumi, puikiai matė šių konstrukcijų pranašumus, todėl šiandien pagrįstai laikomas jų "krikštatėviu" Lietuvos rinkoje. Medines konstrukcijas dabar gamina kelios šalies įmonės - Vilniuje įsikūrusi „Primtela", o Druskininkuose - „Druskininkų statyba". Kadangi pastaruoju metu šių konstrukcijų paklausa nuolat auga, planuojama atnaujinti įmones Prienuose bei Klaipėdos krašte, jau kuriama antra gamykla sostinėje ir dar viena Druskininkuose.Pokalbį užrašė Virginija GENIENĖ

