Straipsnių paieška

Tekstas Ieškoti >




Kodėl III-oji šiltinimo karta padeda taupyti?

2009.08.07  

Su sandaraus šiltinimo technologijos atsiradimu Lietuvoje prasidėjo naujosios šiltinimo kartos namų statyba.

Kelią link šilto ir ekonomiško būsto sąlyginai galima padalinti į kelis etapus. Kiekvieno jų rezultatas – tam tikro ekonomiškumo namų karta.

Sulyginkime trijų šiltinimo kartų namus. Kokį pasirinksite?

I-oji (senoji) karta (iki 1985 m.) – tai namai, suprojektuoti ir pastatyti su tuščiais oro tarpais sienose arba nešiltintomis sienomis be oro tarpų, šaltomis palėpėmis, nuo kurių kambarius atskiria nesandarios nešiltintos perdangos. Šiame etape namo šiltinimas buvo saviveikla. Spaliai, pjuvenos, perlitas polietileno maišuose, keramzito granulės – tai tos medžiagos, kuriomis šiame etape kartais buvo bandoma pagerinti namų šilumines savybes.

Akivaizdu, kad tokiomis priemonėmis nebuvo pakankamai sulaikoma nei kondukciniu, nei radiaciniu, nei konvekciniu būdais iš patalpų į lauką perduodama šiluma. Tokių namų energijos sąnaudos šildymui sudaro 250 – 300 kWh/m2 per metus.

I-osios kartos vidutinio (apie 130 m2 gyvenamojo ploto) namo išlaidos šildymui per metus siekia iki 5000 Lt. Šiuo metu nemažai tokių pastatų jau yra virtę „vaiduokliais“. Juos belieka tik nugriauti.

II-oji (vidurinioji) karta (1985–2008 m.). Atsiradus kokybiškesnėms šiltinimo medžiagoms (stiklo ir akmens vata, putų polistirolas) imta projektuoti ir statyti apšiltintus namus.

Šilumos izoliacijos sluoksnių storius sąlygoja statybos techniniame reglamente įvardinti rodikliai. Deja, tarp jų nėra sandarumą reglamentuojančių rodiklių, todėl projektuojant ir šiltinant namus į šią savybę nebuvo pakankamai kreipiama dėmesio.

Kodėl apšiltinama nepakankamai sandariai?

Tradicinės lakštinės šiltinimo medžiagos ir nepakankamas sandarumo reikšmės supratimas neduoda galimybės pakankamai sandariai apšiltinti namus. Šiltinimo medžiagų sluoksniai, turintys pakankamą šiluminę varžą bei naudojamos šilumą atspindinčios medžiagos (selektyvinės stiklo dangos, blizgios plėvelės, klijuojamos už radiatorių) pakankamai gerai sulaiko kondukciniu bei radiaciniu būdais netenkamą šilumą, bet nesulaiko didžiausio – konvekciniu būdu netenkamo šilumos kiekio.

Šiame etape projektuojami ir statomi namai, orientuoti į energijos sąnaudas šildymui 75–100 kWh/m2 per metus.

Tačiau praktinėje statyboje su tradicinėmis šiltinimo medžiagomis, deja, nepavyksta pasiekti tinkamo apšiltintų konstrukcijų sandarumo, todėl šios sąnaudos realiai dažniausiai būna didesnės.

II-osios kartos vidutinio namo išlaidos šildymui – apie 1500 Lt per metus.

III-oji (naujoji) karta (nuo 2008 m.). Tai šiuo metu projektuojami ir statomi namai su sandariu apšiltinimu ir kontroliuojamu vėdinimu.

Naujausios technologijos pagalba pasiekiamas pilnas šiltinimo sandarumas bei puiki šiluminė varža leidžia pasiekti pasyvaus namo (šildymo sąnaudos ≤ 15 kWh/m2 per metus) šiltinimo efektyvumą su minimaliais šiltinimo medžiagos sluoksniais: stogui – 15 cm, sienoms ir grindims – 10 cm.

Kaip sandariai šiltinti ir taupyti

III-osios kartos namuose sandaraus šiltinimo pagalba efektyviai sulaikoma visais būdais pernešama šiluma – ir kondukciniu, ir radiaciniu, ir konvekciniu.

Džiugina tai, kad naujasis III-osios kartos sandarus šiltinimas ne tik nepadidina statybos kaštų, bet ir leidžia juos ženkliai sumažinti, šiltinimo darbų laiką sutrumpinant iki 30 kartų. Be to, mažesni šiltinimo medžiagos sluoksnių storiai leidžia sumažinti laikančių konstrukcijų matmenis ir taip dar papildomai atpiginti statybą.

Taip apšiltinto vidutinio dydžio namo su įrengta ekonomiška vėdinimo sistema ir pakankamai sandariais langais bei durimis išlaidos šildymui gali sumažėti iki 250 – 300 Lt per metus.

Kaip priimti protingą sprendimą?

Dabartinė ekonominė situacija dėkinga tuo, kad ji paskatins žmones išmokti gyventi ekonomiškiau ir taupiau. Praeis nedaug laiko ir, patikėkite, atsigavusi ekonomika „vaiduokliais“ pavers ne vieną II-osios kartos namą.

Ką po kelių metų pasakysite savo architektui, kuris šiandien Jums suprojektuos II-osios kartos namą, tuo metu, kai jau yra nebrangesnė ir daug efektyvesnė III-oji karta?

Nuoširdžiai tikiu, kad rimti, save ir klientus gerbiantys architektai, projektuotojai ir konstruktoriai jau nebesiryš tiražuoti riboto ekonomiškumo viduriniosios kartos namų projektų, o konstruktyviai mąstantys klientai galvos tik apie naujosios kartos namus.

Tad ką pasakytumėte architektui, kuris šiandien Jums suprojektuotų senosios kartos „vaiduoklį“?

 

Robertas Karvauskas, Konsultantas pastatų šiltinimo klausimais

Įvertinkite straipsnį:
Komentarai: (0)
Jūsų komentaras:

Vardas:

 

Projektai Architektai Straipsniai Pagalba Kontaktai

© 2007-2015 Namų planai Privatumas Reklama Mantra radio