Straipsnių paieška

Tekstas Ieškoti >




Stogas ištirpsta gamtoje

2007.06.19  
Gyventi po velėnos užklotu jauku, gaivu, ekonomiška

Kiekvienas naujas namas atima iš gamtos po lopinėlį žemės. Kodėl gi neatidavus jai grąžos apželdinant savo namo stogą? Tai darė dar mūsų senoliai, o gamtą ypač tausojančios skandinavų tautos jų išmintį sėkmingai panaudoja ir šiuolaikinėje architektūroje.

Ant stogų augalus auginančių pirmūnų atsiranda ir Lietuvoje.

Ekologiškas namas

Vilniečiai Gitana Videikaitė ir Augustinas Liatukas su sūnumi Mykolu bei dukra Marija jau trečius metus bemaž kasdien lipa ant savo vieno aukšto namo stogo pasigrožėti kintančiais metų laikais. Neseniai čia nužydėjo čiobreliai, šiuo metu geltonuoja šilokai, po to sužys baltažiedžiai augalai.

Pirmą kartą apie apželdintą stogą šeima maždaug prieš penkerius metus sužinojo iš žurnalo, kuriame buvo aprašytas netoli Kauno esantis namas žaliu stogu. Nuvažiavo jo apžiūrėti ir jau nebeabejojo, kad ant būsimo namo stogo karaliaus augalai.

Apie stogo apželdinimą nieko negirdėjusiam žmogui tai sukelia nuostabą. Gitaną ir Augustiną ši idėja papirko pirmiausiai dėl estetikos. “Nėra nieko gražiau už gamtą”, - sako šeimos galva. Tuo metu dar labai trūko informacijos apie žaliuosius stogus, kaip juos daryti.

Vilniečių pora graibstė informaciją lietuviškuose ir užsienietiškuose žurnaluose ir sužinojo, kad žalieji stogai nėra jokia naujovė. Jie gana populiarūs Islandijoje, Skandinavijos šalyse. Garsus suomių architektas Alvaras Alto taip pat buvo apželdinęs vieną iš savo kūrinių.

Stogų želdinimas - tai ne šiuolaikinių architektų, o protėvių atradimas. Yra žinių, kad stogus apaugindavo ir ne vien tik šiaurėje gyvenančios tautos. Samanomis, kerpėmis ir žolėmis apauginti stogai nesvetimi ir senovės lietuviams.

Augustinas ir Gitana iš pradžių ketino ant stogo sėti veją. Kai sužinojo, kad ji ne tokia atspari sausroms, jai priežiūros reikėtų daugiau, nei įprastai vejai, nusprendė sodinti nelepius žemaūgius šliaužiančius augalus. Kai kurie jų - laukiniai.

Nereikia kondicionieriaus

Dabar ne tik iš literatūros, bet ir iš savo patirties Gitana su Augustinu gali patvirtinti, kad velėnos užklotas ant stogo turi daugybę praktinių privalumų. Bene labiausiai jaučiasi tai, kad vasarą jų stogas vėsina, žiemą - šildo.

Dvejus metus jų namo stogas buvo be žemių ir augalų, tad vasarą šeima neišsiversdavo be papildomų vėsinimo priemonių. Po velėniniu užklotu per didžiuosius karščius jų rąstiniame name, rodos, įjungtas kondicionierius. Specialistų teigimu, žaliasis stogas vasaros metu namo viduje palaiko 3-4 laipsniais žemesnę temperatūrą nei lauke.

Be namo pakaunėje, kuris juos įkvėpė žaliajam stogui, Augustinui ir Gitanai neteko matyti kitų apželdintų pastatų Lietuvoje. Tiesa, apželdintų stogų pavyzdžių jau kelerius metus galima pamatyti statybos bei remonto parodoje “Resta”. Pasirodo, galima įsigyti iš Lenkijos importuojamos paruoštos žaliosios stogo velėnos, susuktos tiesiog į ritinį. Gitanos ir Augustino skaičiavimais, tai greita ir patogu, tačiau brangoka. Vieno kvadrato kaina, jų žiniomis, siekia daugiau kaip 100 litų.

“Mes, viską darydami patys, apsiėjome daug pigiau”, - sako pora. Jie gerokai sutaupė patys formuodami vadinamąjį sumuštinį: atskirai pirko visas reikalingas medžiagas ir formavo sluoksnius.

Įprastinės stogo konstrukcijos gali įlūžti

Norint apželdinti stogą, pirmiausia reikia pasirūpinti stogo karkaso tvirtumu. Įprastiniam stogui pritaikytoms konstrukcijoms gali tekti laikyti ne tik žemės sluoksnį su augalais, bet ir joje susigeriančią drėgmę bei sniegą.

Augustino ir Gitanos rąstinio namo stogą laiko ne viena, o kelios metalinėmis sijomis sukabintos sijos. Ant stogo perdangos buvo klojama akmens vata, paliktas 5 centimetrų tarpas.

Vadinamąjį sumuštinį vilniečiai pasigamino iš impregnuotų medžio drožlių plokščių sluoksnio, augalų šaknims atsparios bituminės dangos, drenažinio korio ir šaknis sulaikančios geotekstilės. Tik tada atėjo žemės eilė. Sunkvežimį juodžemio šeima užkėlė ant stogo rankomis, po kibirėlį.

“Žemių pataupėme, nes bijojome, kad didelio svorio gali neišlaikyti ilgas, stogo perdangas laikantis karkasas. Žemės sluoksnis turėtų siekti 10-15 centimetrų, pas mus žemės gylis tik 5-10 centimetrų”, - patirtimi dalijosi Gitana.

Kadangi žemės sluoksnis ant jų namo stogo nestoras, augalus, nors ir nereiklius, reikia laistyti. Specialiai tam ant stogo yra įrengtos vandens atšakos, tereikia paleisti vandenį.

Mažuosiuose Gulbinuose pamiškėje stovintis Augustino ir Gitanos namas ekologiškumą eksponuoja ne vien ant stogo. Namas suręstas iš rankomis tašytų pušų, rąstai impregnuoti medžiaga, kurios pagrindas - sėmenų aliejus. Namą supa natūrali nušienauta veja, šeima nė už ką nenorėtų idealiai išlyginti reljefo ir užsėti kultūrinę veją, kurioje nebūtų nė vienos piktžolės.

“Lyginant su šalia esančiais, mūsų namo nesimato”, - šypsosi Gitana.

Atlieka filtro funkciją

Augalais apželdinti stogai vadinami žaliaisiais. Tai pati ekologiškiausia stogo danga. Jų šalininkai tvirtina, kad gyva žalia danga sugeria kenksmingas dujas, anglies dvideginį ir kartu gamina deguonį. Toks paviršius neįkaista, kaip, pavyzdžiui, betoniniai pastatai, ir neišskiria sukauptos šilumos. Be to, velėninis stogas ne tik šildo bei vėsina, jis puikiai izoliuoja garsą.

Apželdinti stogai sugeria lietaus vandenį, jei jo perteklius ir nuteka žemyn, tai kur kas švaresnis, nei, pavyzdžiui, nuo šiferinio stogo. Teigiama, kad sunkiasvoriui velėniniam stogui nebaisios jokios vėtros.

Jei stogas nėra labai status ir ant jo veši būtent veja, ją galima ir šienauti. Interneto svetainėje www.ekostogas.projektas.lt teigiama, kas Skandinavijoje šis darbas dažnai patikimas ožkoms. Šie gyvuliai puikiai jaučiasi ant stogo ir trumpai nukramsnoja žolę. Kai kur stogo dangos išvaizda pasirūpina triušiai.

Vereta Rupeikaitė, "Kauno diena"
2007-06-19
Įvertinkite straipsnį:
Komentarai: (0)
Jūsų komentaras:

Vardas:

 

Projektai Architektai Straipsniai Pagalba Kontaktai

© 2007-2015 Namų planai Privatumas Reklama Mantra radio