Straipsnių paieška

Tekstas Ieškoti >




Žalieji stogai

2007.05.10  
Turėti sodelį ant stogo yra kiekvieno miestiečio, mėgstančio gaivią žalumą ir gėles, svajonė. Tačiau būtina atminti, kad jie mažiau apsaugoti nuo nepalankaus klimato poveikio – pirmiausia nuo vėjo, skersvėjo ir saulės kaitros, negu paprasti žemai esantys sodai. Todėl tokiems sodeliams tinka tik atsparūs nykštukiniai medeliai ir žemaūgiai daugiamečiai augalai bei šviesomėgiai ir pilkalapiai augalai, vešantys sausose šiltose vietose: raugerškis, kadagys, sparnuvis, sidabražolė.

Apželdintų stogų privalumai
I
Augalai, priklausomai nuo jų kiekio ir rūšies, sugeria dulkes, išskiria deguonį, gerina aplinkos klimatą bei orą.
II Atitinka ekologinės statybos principus, kadangi kompensuoja dėl statybų prarastus plotus.
III Teikia estetinį pasigėrėjimą.
IV Gerina garso izoliaciją, slopina triukšmą iš pastato vidaus arba išorės.
V Izoliuoja ir sulaiko šilumą, sumažina saulės spindulių poveikį, grynina gyvenamųjų patalpų orą.
VI Saugo stogo konstrukcijas nuo didelių temperatūros svyravimų ir saulės radiacijos – taip pailgėja jų eksploatavimo laikas.
VII Padidina augalų ir gyvūnų biotipą.
VIII Gerina pastatų šilumos izoliaciją – stogo apželdinimas patalpų temperatūrą per karščius gali sumažinti 5-7 °C, o šalčių metu sutaupoma iki 30 proc. išlaidų pastatų šildymui.
XI Pagerina pastato apsaugą nuo elektromagnetinio spinduliavimo.
Būtina įsidėmėti, kad apželdintam stogui naudotinos stipresnės laikančiosios konstrukcijos, reikia daugiau ir įvairesnių medžiagų, juos sunkiau įrengti, dėl to padidėja ir kaina. Be to, stogo remontas taip pat yra sudėtingas, todėl visus darbus būtina atlikti kruopščiai ir atsakingai.

Įrengiant apželdintą stogą būtini šie sluoksniai:
1. Papildomas hidroizoliacijos sluoksnis turi užtikrinti visišką sandarumą ir apsaugoti nuo šaknų skverbimosi. Tam galima naudoti metalo foliją arba geomembraną. Hidroizoliacinės dangos apsauginis sluoksnis turi apsaugoti šią dangą nuo mechaninių pažeidimų statybos metu ir aštriabriaunių drenažo sluoksnio dalelių spaudimo.
2. Hidroizoliacinės dangos apsauginis sluoksnis.
3. Drenažo sluoksnis turi būti atsparus šalčiui ir gniuždymui, chemiškai neutralus, nekenksmingas augalams ir greitai nuleisti perteklinį vandenį į lietaus kanalizaciją. Rekomenduojamas šio sluoksnio storis ekstensyviai apželdinamiems stogams – 50-80 mm, intensyviai apželdinamiems – 100-150 mm. Drenažo sluoksniui gali būti naudojamas 5-20 mm stambumo keramzitas, skalda, plautas žvyras. Šlaitiniams stogams drenuoti tinka specialūs plastikiniai, padengti geotekstile drenažiniai tinklai.
4. Vandenį filtruojantis sluoksnis turi gerai filtruoti vandenį ir saugoti, kad į drenažo sluoksnį nepatektų smulkios dalelės iš žemės substrato. Filtruojančiam sluoksniui įrengti gali būti naudojama geotekstilė, mineralinės vatos veltinis, stiklo audinio sluoksnis ir kitos medžiagos.
5. Žemės substrato sluoksnis turi greitai absorbuoti vandenį ir paskui lėtai jį tiekti augalams, praleisti vandens perteklių į drenažo sluoksnį, aprūpinti augalų šaknis reikalingu oro kiekiu, turėti pakankamai kalcio rūgščiam lietaus vandeniui neutralizuoti, humuso bei maisto medžiagų, būti atsparus erozijai.

Stogui želdinti galima naudoti šias medžiagas (klojamos nurodyta tvarka):

Pirmasis variantas

1. Betono pagrindas.
2. Hidroizoliacija – Katepal, tipas U-MS 170/4200.
3. Termoizoliacija – 20 cm plokštės DOW ekstrudinis putų polistirenas.
4. Geotekstilė – GRILTEX-94 (320g/m).
5. Drenuojanti hidroizoliacija GXP plus – GTILTEX.
6. Geotekstilė GRILTEX SF-127 (125 g/m).
7. Substratas.

Antrasis variantas
1. Betonas.
2. Bituminė izoliacija.
3. Styrofoam šilumos izoliacija.
4. Geotekstilė 140 g/kv. m.
5. Drenažinis sluoksnis.
6. Geotekstilė 140 g/kv. m.
7. Augalinis sluoksnis.

Pagal paskirtį ir išorinį vaizdą apželdinti stogai skirstomi į:
1. Intensyviai apželdintus
– juos būtina nuolat prižiūrėti. Tokių stogų žemės substrato sluoksnio storį lemia augalai. Auginant krūmus ir nedidelius iki 2-3 m aukščio medžius, reikia nuo 0,6 m iki 1,5 m storio žemės sluoksnio. Auginant neaukštus dekoratyvinius krūmus ir gėles, žemių sluoksnis turi būti apie 0,3 m, o sėjant tik žolę – apie 16 cm. Dažniausiai intensyviai apželdinami nauji stogai. Kadangi naudojamas storas žemių sluoksnis, labai padidėja stogo konstrukcijų apkrova – tai būtina įvertinti rengiant statinio projektą. Intensyvus stogų apželdinimas gerai tinka viloms, verslo centrams, prabangiems namams.
2. Ekstensyviai apželdintus – jų nuolat prižiūrėti nereikia. Tokiu būdu patartina apželdinti šlaitinius stogus. Šiuo atveju auginami augalai, kuriems užtenka 3-10 cm žemės sluoksnio storio. Geriausias stogo nuolydžio kampas yra 5-15 °. Kad augalai kartu su žemių sluoksniu nenuslinktų, apatinėje stogo dalyje reikia įrengti statmeną stogo šlaitui atramą. Jeigu stogo nuolydžio kampas yra didesnis kaip 30°, įrengiamos kelios tokios atramos. Kad nenuslinktų žemės substratas, dažnai naudojami įvairūs plastikiniai tinklai, substratas pilamas į korio formos plastiko juostas. Ekstensyvus apželdinimas gerai tinka pramoniniams ir prekybos pastatams, garažams, gyvenamiesiems namams.
Pasirenkant apželdinimo tipą, reikia įvertinti stogo konstrukcijų stiprumą. Seniau pastatytiems statiniams geriausias ekstensyvus apželdinimas. Dėl gana nedidelio žemės sluoksnio storio susidaro palyginti nedidelė (30-150 kg/kv. m) papildoma apkrova. Tačiau ir šiuo atveju būtina patikrinti stogo konstrukcijų laikomąją galią. Taip pat patartina naudoti priemones, apsaugančias stogo dangą nuo augalų šaknų.
Gali būti ruošiami tokie substratai:
I
maišant smulkintą keramzitą – 60 proc., priemolį – 30 proc., dirvožemį – 10 proc.;
II maišant akytą medžiagą (smulkintą keramzitą, pemzą) – iki 50 proc., molingą dirvožemį – 5-20 proc., smulkų žvyrą – 20-50 proc., organines medžiagas – 3-30 proc.
III galima naudoti specialius substratus, augalinius sluoksnius Aquadro.

Augalai
Jie nulemia estetinį apželdinto stogo vaizdą. Ekstensyviai apželdinant naudojami augalai turi būti atsparūs sausrai, saulės radiacijai, šalčiui, ilgaamžiai, nereiklūs priežiūrai. Intensyviam apželdinimui tinka įvairesni augalai: gėlės, žolės, išsikerojantys ir svyrantys vijokliai, rožės, iki 2-3 m aukščio krūmai bei medžiai.

Ekstensyvus apželdinimas aitriaisiais šilokais
Įvairių rūšių bei veislių šilokai palyginti lengvai ir greitai apkloja stogo paviršių. Reikėtų naudoti daug rūšių, nes vienos rūšies augalai yra jautresni ir gali išretėti. Pastaruoju metu į šilokus mėgstama įmaišyti įvairių rūšių dekoratyvinių česnakų, pavyzdžiui, auksažiedžių, ir stiebagumbinių arba laiškinių. Tinka papildyti želdyną ir įvairių rūšių uolaskėlėmis, perkūnropėmis, pavyzdžiui, žaviais rausvais žiedais žydinčia voratinkline ar plačiai paplitusia šelmenine.

Ekstensyvus apželdinimas žolinių ir prieskoninių augalų mišiniu
Tai kitas ekstensyvus apželdinimo būdas. Suprantama, tokia veja ilgainiui pasikeičia – kai kurie augalai paplinta arba pasisėja patys, kitų sėklas atneša vėjas. Karštą vasarą toks želdynas gali visai išdžiūti, tačiau vėliau vėl atsigauna.
Ekstensyvaus pobūdžio želdynus labai veikia vandens kiekio svyravimai, todėl čia netinka augalai, kuriems nuolat reikia drėgmės.

Intensyvus apželdinimas gatava rulonine veja
Tokia veja puikiai tinka intensyviam stogo apželdinimui. Ją lengva pakloti. Graži veja bus tik tada, jei ją nuolat ir gausiai laistysite. Yra įvairiausių gatavos vejos rūšių. Ji gali būti skirta tam tikrai vietai, įvairaus dydžio ir formos.
I Įsigyjant reikia tiksliai išsiaiškinti, kokia vejos rūšis labiausiai tinka jūsų vietai.
II Prieš perkant pageidautina gerai patikrinti substrato sluoksnio laidumą, ar jame nėra piktžolių, kenkėjų, ar veja ne per daug susivėlusi.
III Jei įmanoma, pakloti veją reikėtų tą pačią dieną, kai nusiperkame.

Intensyvus apželdinimas daugiametėmis gėlėmis ir medeliais
Daugiametės gėlės, medeliai ar krūmai taip pat gali būti naudojami intensyviam stogo apželdinimui. Priklausomai nuo substrato storio bei klimatinės stogo padėties, reikėtų pasirinkti saulėtoms arba pavėsingoms vietoms tinkamus, atsparius ir kupstais vešančius augalus.

Sodeliai ant stogo
Turėti sodelį ant stogo yra kiekvieno miestiečio, mėgstančio gaivią žalumą ir gėles, svajonė. Tačiau būtina atminti, kad jie mažiau apsaugoti nuo nepalankaus klimato poveikio – pirmiausia nuo vėjo, skersvėjo ir saulės kaitros, negu paprasti žemai esantys sodai. Todėl tokiems sodeliams tinka tik atsparūs nykštukiniai medeliai ir žemaūgiai daugiamečiai augalai bei šviesomėgiai ir pilkalapiai augalai, vešantys sausose šiltose vietose: raugerškis, kadagys, sparnuvis, sidabražolė.

Keletas patarimų
I
Stogo paviršiaus dydis ir leistinoji apkrova lemia, ar galėsite pakloti substrato sluoksnį (želdynai vešlūs bus tik tada, kai substrato sluoksnis storesnis kaip 30 cm), ar apsodinti tik didokus lovius bei kitus indus.
II Prieš įrengiant sodelį ant stogo būtina pasitarti su architektu ar inžinieriumi konstruktoriumi.
III Reikėtų kurį laiką stebėti, ar stipriai ir iš kurios pusės dažniausiai pučia vėjas, kad būtų galima pasirinkti atitinkamus stogo želdinius ir įrengti jiems užuovėją.

Apželdinimo galimybės
Jei nėra techninių kliūčių, stogo sodelį galima įrengti kaip tikrą sodą. Suprantama, čia neaugs giliai įsišaknijantys ir stambūs medžiai. Vidutinio dydžio medelius bei stambesnius daugiamečius augalus geriausia sodinti į kubilus, kuriuose jų šaknys turės daugiau vietos negu substrate, užpiltame tiesiog ant stogo. Labai tinka visžaliai lapuočiai, pavyzdžiui, buksmedis, mahonija ir dyglainė. Iš spygliuočių geriausiai tinka paprastasis kadagys, kalninė pušis ir europinis kukmedis.
Norint apželdinti stogą ilgesniam laikui, naudojami atsparūs vietiniai krūmai, pavyzdžiui, putinas, meškytė, šaltalankis, ligustras bei geltonžiedė sedula. Gali vyrauti kubilų ir balkono augalai, kurie skleidžia pietų kraštų nuotaiką, tačiau žiemą jiems reikia tinkamos laikyti vietos.
Renkantis augalus visada patartina atsižvelgti į vietos poreikius, atsparumą vėjui ir kero kompaktiškumą:
I kerai su daug ūglių tinka geriau negu aukštakamieniai;
II sunkiai įsišaknija medeliai su plačiu vainiku;
III augalai mažais kietais lapais ir smulkiais žiedais atsparesni negu dideliais minkštais lapais bei stambiais žiedais;
IV margalapiai medeliai sunkiau pakelia tiesioginius saulės spindulius, negu žalialapiai arba pilkalapiai.


Kazimieras Matiušinas, žurnalas "Meisteris"
2006-06-07, Nr. 6 (212)
Įvertinkite straipsnį:
Komentarai: (3)

as, 2008.05.27 (17:29)

ne iš žurnalo, o iš laboratorinių darbų :)

dd, 2007.12.19 (00:07)

viskas issamiai ir tiksliai pateikta

violeta, 2007.10.25 (11:39)

daug prirašyta tikriausia kopija iš žurnalo///

Jūsų komentaras:

Vardas:

 

Projektai Architektai Straipsniai Pagalba Kontaktai

© 2007-2015 Namų planai Privatumas Reklama Mantra radio