Straipsnių paieška

Tekstas Ieškoti >




Būsto stygius Lietuvoje diktuoja aukštas nekilnojamojo turto kainas

2007.11.11  
Burbulas nesprogsta

Nors dauguma finansų analitikų bei nekilnojamojo turto (NT) ekspertų prieš metus prognozavo būsto atpigimą, spauda mirgėte mirgėjo skambiomis antraštėmis apie NT kainų burbulo sprogimą. Tačiau taip neatsitiko. Kodėl?

Ekonomikos mokslų daktarui G. Nausėdai terminas „kainų burbulas“ labai nepatinka. Jis įsitikinęs, kad tai žurnalistų, mėgstančių skambias frazes, išgalvotas beprasmis žodžių derinys. „Kas yra tas „kainų burbulas“ ir kas bus, kai jis sprogs? Ogi nieko nebūna, kai sprogsta burbulas. Bet juk su NT kainomis taip neatsitiks. Aš pavadinčiau tai išpūstu kamuoliu, kuris, galbūt, kažkiek išleis oro,“ – patikslino „Meisteriui“ analitikas.

Tik kiek to oro bus nuleista, tiksliau, kiek NT kainos sumažės? G. Nausėda įsitikinęs, kad dvejų-trejų metų perspektyvoje būstas tikrai žymiai neatpigs. Tad žmonėms, kurie planuoja pirkti butą ar namą savo vaikams, kurie grįš iš Airijos ar kitų užsienių, rekomenduoja sprendimo neatidėlioti. Tačiau perspėja, jog nevertėtų pulti strimgalviais ir čiupti pirmą pasitaikiusį būstą, nes situacija NT rinkoje šiuo metu yra pasikeitusi ir galima ramiai išsirinkti labiausiai tinkamą variantą.

G. Nausėda primena, kad pirmą kartą apie galimą NT bumo pabaigą prabilta 2006 m. kovo mėnesį. „Periodiškai darome mūsų makroekonomikos apžvalgas ir tada siejome šitą dalyką su euro neįvedimu,“ – sakė „Meisteriui“ G. Nausėda. Jis tvirtino, kad žmonių lūkesčiai dėl euro įvedimo tikrai buvo dideli, visi tikėjosi, kad įvedus eurą turtas smarkiai pabrangs. Neįvestas euras turėjo stipriai nuvilti NT rinką.

Pasak G. Nausėdos, analitikų prognozės buvo teisingos. 2006 m. viduryje NT rinką ištiko sąstingis, o senos statybos būstų kainos net sumažėjo. Tačiau pašnekovas pripažįsta, jog jį nustebino, kad nuosmukis buvo itin trumpalaikis ir labai nežymus. Jau 2007 m. pradžioje NT kainos vėl pradėjo kilti.

Statybininkai nespėja

„Tam pasitarnavo daugybė veiksnių, bet pagrindinis jų – būsto, ypač naujo, stygius,“ – aiškino finansų analitikas. Jo manymu, ankstesniais metais naujo būsto deficitą daugiausia lėmė biurokratiniai suvaržymai, generaliniai planai, kiti panašūs dalykai. Pastaruoju metu G. Nausėda linkęs patraukti šias priežastis į antrą planą, o kaip didžiausią problemą įvardija statybų įmonių nepajėgumą pateikti tiek būsto vienetų, kiek jų reikia rinkai. Be to, analitikas mano, kad niekas čia į gerą pusę greitai nepasikeis, nes fiziškai nepajėgsime pastatyti labai daug naujų būstų, o paklausa išlieka didelė. Tačiau, pasak G. Nausėdos, paklausos elementai yra laikini.

„Ar mes kalbėsime apie emigrantų perlaidas, ar masinį skolinimąsi, būsto paskolų ėmimą, ar palyginti mažas būsto kreditų palūkanas – visa tai yra laikina ir jau praeina,“ – įsitikinęs ekonomistas. Paskolų palūkanų normos, nors vis dar palyginti patrauklios, bet jau ne tokios mažos, kaip prieš dvejus metus. Dar kurį laiką gan reikšmingą vaidmenį atliks emigrantų pinigai bei sparčiai augantis gyventojų darbo užmokestis. „Bet visa tai yra laikina, todėl nori nenori mintis krypsta link to, kad bumo pabaiga artėja,“ – akcentavo G. Nausėda.

Tai rodo ir mūsų kaimynių – Latvijos bei Estijos - situacija, kur ilgą laiką NT kainos augo dar sparčiau nei Lietuvoje, bet vėliau ne tik stabtelėjo, bet ir pradėjo riedėti žemyn. „Kadangi turime daug bendrų bruožų, mūsų valstybėse vyksta panašūs procesai, nors su tam tikra specifika, todėl galima pagrįstai manyti, jog netolimoje ateityje, gal ir kitų metų pradžioje, nekilnojamasis turtas šiek tiek atpigs ir pas mus,“ – prognozavo ekonomikos mokslų daktaras.

Bankai tapo griežtesni

Rugsėjo mėnesį Vilniuje, iš dalies Kaune ir Klaipėdoje buvo užfiksuotas NT kainų stabtelėjimas, kai kur naujas būstas 1 proc. atpigo. Ar ši tendencija išsilaikys, G. Nausėdos manymu, priklausys nuo būstų pasiūlos. Tai svarbiausias veiksnys, galintis sustabdyti NT kainų augimą. Būtina padidinti naujų, ypač ekonominės klasės būstų, pasiūlą. Ir tai turėtų įvykti, kadangi daugelis leidimų statybos įmonėms išduota, darbai įpusėję, taigi bendrovės netrukus pateiks į rinką naujų būstų. Klausimas tik toks – ar pirkėjai juos visus “praris” lengvai, ar paklausa pradės po truputį slopti. Ne paslaptis, kad vis mažiau Lietuvos gyventojų gali įpirkti tūkstančius litų kainuojančius naujo būsto kvadratinius metrus.

„Žmonių, kurie atvėrę kišenę iš karto sumokėtų už visą butą nėra arba jų labai nedaug, o ir tie dažniausiai ne iš Lietuvos,“ – aiškino G. Nausėda. Pasak jo, 90 proc. tautiečių priversti naudotis būsto paskolomis, o kreditų sąlygos blogėja, jei nekreipsime dėmesio į miražines paskolas „per 15 minučių“, reklamuojamas spaudoje ir per TV.

„Bankų kreditavimo procedūros griežtėja, reikalavimai skolininkui didėja, auga palūkanų normos,“ – teigė „Meisteriui“ bankininkystės specialistas. Jis pripažįsta, kad NT paklausai gali pakišti koją auganti infliacija. Kylant produktų, prekių ir paslaugų kainoms, žmonės priversti išleisti vis daugiau pinigų vartojimui. Atitinkamai jiems vis mažiau lieka laisvų lėšų, kurias galėtų panaudoti paskoloms grąžinti ar investuoti į naujo būsto pirkimą.

Didelis biudžeto apetitas

Ką gi turėtų daryti šalies valdžia, kad kainos nekiltų taip sparčiai? Ar gali ji užkirsti kelią augančiai infliacijai? Pasak G.Nausėdos, neverta turėti tokių iliuzijų. Daugelis veiksnių, jo manymu, kurie dabar lemia spartų kainų kilimą, susiformavo net ne Lietuvoje. Grūdų, aliejaus, pieno produktų kainos labai stipriai kyla visame pasaulyje. Tiktai Lietuvos bėda yra ta, kad šalis neturtinga ir mūsų maisto produktų krepšelis yra brangesnis, nei išsivysčiusiose šalyse. Lietuvos infliacijos indeksą tai gadina labiau nei, pavyzdžiui, Vokietijos arba Prancūzijos.

„Ką gali padaryti valdžia? Trumpalaikiu požiūriu – beveik nieko, tačiau Vyriausybė turėtų apriboti valstybės biudžeto apetitą. Ilgalaikiu požiūriu – būtina subalansuoti biudžetą taip, kad išlaidos bent jau neviršytų pajamų, o ateityje reikėtų siekti, kad pajamos būtų didesnės už išlaidas,“ – sakė ekonomikos mokslų daktaras. Jis priminė, kad demokratinės šalies valdžia negali reguliuoti kainų, nebent siaurame energetikos segmente ir tai turėtų daryti labai apgalvotai. Pasak G. Nausėdos, negalima įšaldyti energijos kainų, kuomet didėja jos gamybos kaštai, auga darbo jėgos apmokėjimas, kitaip energetikos įmonės tiesiog bankrutuos. Vargu ar kas šito siekia.

„Žinoma, negalima leisti, kad energetikos bendrovės pumpuotų vis didesnį pelną gyventojų sąskaita. Tikėkimės, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija susidoros su savo užduotimi ir energijos kainų šuoliai nebus bent jau lemiamais infliacijos spiralėje“, – akcentavo finansų analitikas.

Kita situacija yra privačiame sektoriuje. Vyriausybė neturi svertų priversti prekybininkus mažinti kainas. Ji negali nurodyti jiems, kokiomis kainomis pardavinėti vieną ar kitą produktą. Pasak G. Nausėdos, tai jau būtų įsikišimas į kainodarą ir grįžimas į socialistinę ekonomiką.

Euro nereikia bijoti

„Euro nereikia bijoti, bet nustokime apie jį kalbėti šiuo metu, kadangi jo įvedimas gerokai nutolo nuo Lietuvos,“ – su kartėliu kalbėjo finansų analitikas. Jo manymu, euro įvedimas mūsų šalyje tampa jau ne artimos ir net ne vidutinės trukmės tikslu. Realiai apie eurą vėl galėsime prabilti 2011-aisiais. Pasak G. Nausėdos, 2012 metai, kaip euro įvedimo data, yra vis dar svarstytini. Tačiau 2010-uosius, kaip vis dar kalba Vyriausybė, jis pavadino data iš fantastikos pasaulio.

G. Nausėda pabrėžė, kad žmonės jau dabar teikia pirmenybę eurui. Tai labai aiškiai pastebima paskolų rinkoje.

„Pažiūrėkime, kas vyksta: kai tik šalyje ar pasaulyje atsitinka kas nors sudėtingo, litų palūkanų normos iškart ūgteli palyginti su euro palūkanomis. Todėl natūralu, kad žmonės vis labiau linkę imti paskolas eurais“, – aiškino „Meisteriui“ finansų analitikas. Jo manymu, nors ir žvelgiame nostalgiškai į litą, bet patys gudraujame ir jau dabar skolinamės eurais, nes taip pigiau. G. Nausėda patarė atsiriboti nuo emocinių dalykų ir kalbėti apie ekonomiką, o ekonominiu požiūriu euras Lietuvai yra naudingas.

„Jeigu euras būtų įvestas, nereikėtų mums dabar kvaršinti galvos, kas ten Latvijoje darosi ar panašiai. Mūsų valiuta būtų apsaugota nuo bet kokių spekuliacinių atakų ir nuo bet kokių gandų,“ – apgailestavo G. Nausėda. Tačiau jis aiškiai pasisakė nesąs kuo skubesnio euro įvedimo šalininkas ir siūlė nedaryti iš to sporto.

Nelaikykite pinigų kojinėje

Ekonomikos mokslų daktaras G. Nausėda nepatarė „Meisterio“ skaitytojams laikyti savo santaupas kojinėse. Pasak jo, Lietuvoje šiuo metu yra įvairių ir įdomių galimybių, patrauklių investicinių fondų, kuriuose galima pradėti nuo 50 Lt. „Net jei žmogus yra labai konservatyvių pažiūrų ir jam neaiškūs tie investiciniai fondai bei jų veikla, geriau, kad kojinėje pinigų jis nelaikytų,“ – sakė finansų analitikas.

Jis išreiškė viltį, kad gyventojai pakankamai pasitiki mūsų bankais ir ten laiko savo santaupas. O kalbėdamas apie terminuotus indėlius, analitikas pabrėžė, jog šiuo metu litais apsimoka laikyti labiau, nes jų palūkanų normos didesnės nei eurų. G. Nausėda patikino „Meisterį“, jog litas yra stiprus ir jo kursas bus išlaikytas ateityje, tad nereikėtų baimintis lito devalvavimo.

Jolanata Rainska, žurnalas "Meisteris"
2007-11-11
Įvertinkite straipsnį:
Komentarai: (0)
Jūsų komentaras:

Vardas:

 

Projektai Architektai Straipsniai Pagalba Kontaktai

© 2007-2015 Namų planai Privatumas Reklama Mantra radio