Straipsnių paieška

Tekstas Ieškoti >




Namą šildo žemė

2007.11.22  
Žemės šiluma šildymui įvairiose pasaulio šalyse naudojama jau kelis dešimtmečius. Geoterminis šildymas ypač populiarus Švedijoje. Tačiau prieš dvejus metus nusprendę šį būdą pasirinkti Irma ir Egidijus Gutkovai buvo vieni pirmųjų Šiauliuose.

Ieškojo patogaus šildymo būdo

Šiauliečių šeima pasirinko geoterminį šildymą, nes netoliese nubuvo dujų. Malkinio katilo nenorėję, nes tai atimtų daug laiko, malkoms reikalinga patalpa, o ir namų žiemą kelioms dienoms palikti negalėtų. Geoterminis šildymas Gutkovams pasirodė šiuolaikiškas, ekologiškas būdas, be to, neįpareigojantis. Šilumos siurbliui nereikia jokios ypatingos priežiūros. „Tik investicijos didesnės, nei, tarkim, įrengiant dujinį šildymą,“ — vienintelį trūkumą įvardija ponia Irma.

Paklausta, iš kur sužinojo apie geoterminį šildymą, Irma Gutkovienė sako mačiusi apie tai laidą, daugiau informacijos gavo Vilniuje specialioje parodoje.

„Mums sakė, kad tai patikimas šildymosi būdas, daugelyje pasaulio šalių taip apšildomi būstai, todėl nusprendėm užsisakyti ir mes,“ — savo apsisprendimą aiškina ponia Irma.

Kainuoja tik elektra

Žemė suteikia tris ketvirtadalius energijos, o išlaidos atsiranda dėl elektros, ji reikalinga nuolat veikiančiam siurbliui. Jeigu dingsta elektra, sustoja ir siurblys. „Nebe tie laikai, jog elektra dingtų ilgam laikui, todėl su didesnėmis problemomis nutrūkus elektros energijos tiekimui susidurti neteko,“ — tikina ponia Irma. Be to, grindinis šildymas patalpoms neleidžia greitai atvėsti.

Šilumos siurblys paima žemėje susikaupusią saulės energiją ir perduoda ją namo šildymo ar karšto vandens ruošimo sistemoms. Grunte yra sukaupiama iki 98 procentų išspinduliuojamos saulės energijos. Net ir šalčiausiu metu žemėje yra susikaupę pakankamai šilumos, kurią galima panaudoti namo šildymui.

„Kai lauke stipriai šąla ir tai tęsiasi kelias dienas, keliais laipsniais nukrinta ir kambario temperatūra. Tačiau išeitis yra ir tuo atveju: papildomai galima šildyti patalpas naudojant elektrinius tenus, kurie yra neatskiriama šios šildymo sistemos dalis. Vieną žiemą lauke temperatūra nukrito iki 30 laipsnių šalčio, kambario temperatūra buvo apie 18-19 laipsnių šilumos, papildomai nejungiant tenų,“ — apie šildymo sistemos patikimumą sako namo šeimininkė.

Paimama iš žemės šiluma nieko nekainuoja, mokama tik už jos „paėmimą“, t.y. už sunaudotą elektros energiją, kuri reikalinga kompresoriui, cirkuliaciniams siurbliams, elektronikai. Paskaičiuoti, kiek vien šilumos siurblys sunaudoja elektros energijos — sunku, nes elektros energiją naudoja ir kiti buities prietaisai. “Praeitais metais šaltą žiemos mėnesį už elektrą esam sumokėję 270 litų,“ — sako ponia Irma.

Panašus į šaldytuvą

Ar netrukdo šilumos siurblio ūžimas? Moteris sako, kad šilumos siurblys veikia pakankamai tyliai, panašiai kaip šaldytuvas, be to, stovi atskiroje patalpoje. Netgi išvaizda jis primena šaldytuvą. Siurblys gali būti statomas bet kurioje namo patalpoje, kurioje yra reikiamas vamzdynas. Nereikia jokios kuro saugojimo vietos ar talpyklos, nes jo šilumos šaltinis yra po žeme.

Šilumos kolektorius įrengtas maždaug trijų arų teritorijoje, beveik dviejų metrų gylyje. „Esu girdėjusi įvairių nuomonių, apie tos teritorijos užsodinimą. Vieni teigia, kad nieko tokio, kiti — kad negalima sodinti medžių, nes jie savo šaknimis gali pakenkti žemės plote išvedžiotai šildymo sistemai. Mes susodinom medelius šį rudenį. Kas buvo teisūs, paaiškės po kelerių metų,“ — šypsosi šiaulietė.

Prieš pora metų išlaidos visos namo šildymo sistemos įrengimui Gutkovų šeimai sudarė apie 40 tūkstančių litų. Moteris mano, kad ir dabar ji kainuotų ne mažiau. Kaina priklauso nuo apšildomo ploto. Brangiausiai kainuoja pats šilumos siurblys.

„Esu girdėjusi, kad pas kitus žmones netolygiai šyla grindys. Pas mus tokių problemų nėra,“ — tikina moteris.

Šiuo metu šildymas naudojant žemės šilumą yra vienas pigiausių, jis pigesnis už dujas, skystą kurą, elektrą, anglis. Be to, ši sistema ilgaamžiška. Teisingai eksploatuojama ji tarnauja 20 ir daugiau metų. „Esame girdėję, jog kitose Europos Sąjungos šalyse toks šildymo būdas yra remiamas valstybės. Pavyzdžiui, asmenys, naudojantys tokį šildymo būda nemoka PVM už sunaudotą elektros energiją. Tikimės, kad Lietuvoje ateityje bus taip pat,“ — sako I. Gutkovienė.

IŠNAŠA: Paimama iš žemės šiluma nieko nekainuoja, mokama tik už jos „paėmimą“, t.y. už sunaudotą elektros energiją, kuri reikalinga kompresoriui, cirkuliaciniams siurbliams, elektronikai.


Jurgita Juškevičienė, "Šiaulių kraštas"
2007-11-22
Įvertinkite straipsnį:
Komentarai: (2)

algis, 2007.11.27 (15:51)

prie -25 laipsnių naudingumas sumažėja iki 1, tai 1kwh elektros pagamina 1,5 kwh šilumos, tas pats kas šildytis elektra. idomu per kiek laiko 40000 litų atsipirks, aš jei dujomis kurenant sunaudosiu 2000 litų per šildymo sezoną, tai užtuos pinigus kurensiu 20 metų.

jonas, 2007.11.27 (15:47)

o kada tokia investicija atsipirks, po 10 metų reikės keisti kompresorių, jei elektra kainuos 1 litą, tai kiek kainuos tas šildymas,o uždarius ignalinos ae elektra tikrai brangs.

Jūsų komentaras:

Vardas:

 

Projektai Architektai Straipsniai Pagalba Kontaktai

© 2007-2015 Namų planai Privatumas Reklama Mantra radio