Straipsnių paieška

Tekstas Ieškoti >




Alternatyva - šildomos grindys

2007.05.10  
Toks patalpų šildymo būdas patogus dėl kelių priežasčių. Viena, sutaupoma erdvės (šildymo sistema įrengiama po grindimis), antra, gyvenamojoje erdvėje susidaro žmogaus sveikatai palankesnis aplinkos oras. Pavyzdžiui, kambariuose ties grindimis būna 24-26 oC, o galvos lygyje apie 20-22 oC. Tokį temperatūrų režimą tradiciniai šildymo prietaisai vargu ar išlaikys. Be to, skirtingai nei įprastos sistemos, šiltos grindys neskatina konvekcinės oro cirkuliacijos, todėl jis neprisigeria dulkių.

Specialistų teigimu, ne visų namų antruosiuose aukštuose galima įrengti grindų šildymą. Svarbiausia priežastis – nepakankamai tvirtos laikančiosios konstrukcijos, kurios ypač apkraunamos, kai naudojama vadinamoji „šlapia“ grindų šildymo sistema. Ją įrengiant ant storo (50-200 mm) šilumos izoliacijos sluoksnio dažniausiai liejamas išlyginamasis pasluoksnis, ant jo dar vienas betono sluoksnis, kurio viduje ir slepiasi šilumą atspindintis kontūras. Paskui montuojama garo izoliacija, klojama danga (plytelės, parketas ar pan.). Bendras tokio „pyrago“ storis gali siekti apie 130-300 mm, jo masės apkrova, tenkanti perdangoms, sudaro 250-300 kg/kv. m, o kartais ir daugiau. Suprantama, kad medinės ar panašios konstrukcijos tokių apkrovų išlaikyti negali. Beje, „šlapia“ sistema ne tik perkrauna perdangas, bet ir „suvalgo“ kambario aukštį. Be to, betoninis pasluoksnis turi džiūti mažiausiai mėnesį. Išeitis – rinktis „sausą“ (nebetoninę) grindų šildymo sistemą, kai vietoje betoninio pasluoksnio dedamos specialios metalinės plokštės arba folija.

Pagrindinis šių sistemų skirtumas – galimybė sumažinti perdangos apkrovas (pavyzdžiui, mediniuose pastatuose ji siekia apie 30 kg/kv. m, t. y. dešimt kartų mažiau, nei naudojant betoninį pasluoksnį). Pasirinkus „sausą“ šildomų grindų variantą dar namo projektavimo etape, pastebimai sumažėja statybų išlaidos. Šis būdas yra ir taupesnis, ir mažiau gaištama atliekant montavimo darbus, be to, tokią sistemą galima iš karto eksploatuoti. Šiuolaikinės nebetoninės šildymo sistemos medinėse grindyse įrengiamos tiesiai ant lagių.

Tokiai vandens sistemai „maitinti“ pastate būtinas katilas, kolektorius, cirkuliaciniai siurbliai (kiekvienam apšildančiajam kontūrui atskiras), išsiplėtimo indas, valdymo sistema bei šildomų grindų šilumos reguliatoriai. „Sausas“ būdas tinka namams, aprūpintiems šildymo sistema su priverstine vandens cirkuliacija. Įkaitintas šilumos nešėjas (vanduo), praeidamas per polimerinius ar metalo polimerinius vamzdžius, šilumą atiduoda grindims.

Daugelio „sausų“ sistemų pagrindinis komponentas yra metalinės (aliumininės, cinkuotos) plokštės su tvirtu loveliu vamzdžiams. Jomis dengiama 70-90 proc. šildomų grindų ploto. Iš esmės tai betono pakaitalas, užtikrinantis tolygų vamzdžiais sklindančios šilumos paskirstymą. Teisingai paklojus aliuminines plokštes neteks baimintis, kad ant grindų susidarys „šiluminiai zebrai“ (skirtingo dydžio temperatūros juostos) arba kad atsiras lokalių perkaitimo zonų. „Sausos“ grindų šildymo sistemos yra ekologiškos ir ekonomiškos.

Sistemos įrengimo technologija nesudėtinga. Pirmiausia tarp lagių klojamas pašiltintojas – mineralinė vata. Po to ant lagių kalamos atitinkamo skersmens, bet ne daugiau kaip 10 proc. drėgnumo lentos. Tarp jų būtina palikti tarpelius (ne mažesnius nei 25 mm). Ant paruošto paviršiaus aliumininės plokštės dedamos pagal vamzdžių klojimo schemą. Paskui montuojamas vamzdis, po to ant garo izoliacijos dedamos medžio plaušo plokštės, kurios įtvirtinamos varžtais. Grindų danga gali būti įvairi: lentos, parketas, plytelės.

Ši technologija tinka klojant laminuotą parketą tiesiai ant garo izoliacija uždengtų aliumininių plokščių. Šiuo atveju šiek tiek išlošiama patalpos aukščio atžvilgiu, tačiau pagrindo konstrukciją būtina sustiprinti. Lentas patartina naudoti ne mažesnio kaip 70x28 mm skersmens.

Populiari ir paklojamoji polistirolinė šildomų grindų sistema. Gana paprasta įrengti paklojamąją sistemą iš gipskartonio, kai ant lygaus, švaraus ir sauso paviršiaus klojami drėgmei atsparaus gipskartonio lakštai (jei reikia, ir garo izoliacija), kuriuose pažymimas vamzdžių klojimo maršrutas.

Šildomų parketinių grindų paviršiaus temperatūra neturi būti aukštesnė nei 27 oC (ir po kilimu). Jeigu 15-20 proc. grindų erdvės užima kilimai, medinei dangai tinkamiausia laisvų paviršių temperatūra yra 23 oC, tada patalpoje ji bus apie 21 oC.

Daugelis garsių pasaulio firmų, kurių gaminiai jau pasiekia ir mūsų šalį, siūlo modernias, saugias, ekologiškas, nesunkiai įrengiamas grindų šildymo sistemas. Tačiau bet kuriuo atveju (renkantis tiek vandeniu, tiek elektra šildomas grindis), patartina konsultuotis su specialistais ir meistrais.

Žurnalas "Meisteris" 
2007-01-08, Nr. 1 (219)
Įvertinkite straipsnį:
Komentarai: (0)
Jūsų komentaras:

Vardas:

 

Projektai Architektai Straipsniai Pagalba Kontaktai

© 2007-2015 Namų planai Privatumas Reklama Mantra radio