Straipsnių paieška

Tekstas Ieškoti >




Ieškojimų ir atradimų kelyje

2007.07.11  
Ieškome savito stiliaus

Šiai parodai-konkursui pristatyta 120 darbų. Didžioji jų dalis – idėjiniai individualių namų architektūros projektai, kurių sulaukta 63. Realizuotų projektų kategorijai pateikti 42 darbai. Vieno iš parodos-konkurso organizatorių, UAB „Doleta” generalinio direktoriaus Vytauto Silevičiaus pastebėjimu, šiemet pateiktų darbų gausa pranoko lūkesčius ir beveik pasiekė pernykštės jubiliejinės, 5-erių metų parodos apimtis. Per šešerius metus buvo pristatyta daugiau nei 550 Lietuvos architektų darbų.

Pagrindinį šio renginio tikslą trumpai galima apibūdinti taip: kokybiškas, patogus, gražus namas. Parodoje-konkurse dalyvauja įvairių kartų architektai, tačiau daugiau jaunų, kurie pristatė naujus, tik šiais metais sukurtus darbus.

Lietuvos architektų sąjungos (LAS) pirmininko Kęstučio Pempės „Meisteris” paprašė išsamiau papasakoti apie projektus, kurie paprastam vartotojui dažnai atrodo avangardiniai, nepraktiški.

”Manau, kad mūsų visuomenė keičiasi. Nuo to laiko, kai prasidėjo „Doletos” organizuojamos parodos, tiek specialistai, tiek visuomenė pripažįsta, kad bendras namų projektų lygis, kokybė stipriai išaugo ir per šiuos šešerius metus yra gerokai pasikeitęs”. Kartu LAS pirmininkas pripažino, jog vis dar neturime savito namų projektavimo stiliaus. „Netgi sąvoka “nacionalinė architektūra” yra sunkiai apčiuopiama. Jei specialistai jaučia kultūrą, ją išmano, tai net ir darydamas modernius sprendimus architektas palieka vietos lietuviškumui. Tai nebūtinai namas su drožtais žirgeliais, etnografinio namo parodija ar kopija. Čia svarbu ir daugelis kitų dalykų: proporcijos, medžiagos, spalvos, santykis su supančia aplinka, gamta. Visa tai gali būti lietuviška, nacionalinės kultūros dalis. Tai subtilūs dalykai, kurie atsiranda metais iš metų laisvai kuriant”, – sakė Kęstutis Pempė.

Nacionalinės architektūros apraiškos Lietuvoje dar tik formuojasi. Didelę įtaką mūsų šalies architektams daro Vakarų kultūra. Pasak specialistų, kultūrinis mišinys gana stiprus ir tai matyti šioje parodoje. Lietuviai architektai dairosi į olandus, suomius. Nenuostabu, nes olandai yra architektūros madų pasaulyje lyderiai, o suomiai patrauklūs saikingumu, racionalumu. Mūsų šalies architektams įdomus jų medžiagos naudojimas, sąryšis su gamta.

Atsisakyta pilių ir rūmų

Parodoje apsilankę architektūros žinovai pripažįsta, jog individualaus namo statyboje įsivyrauja minimalizmas, saikingumas, aktualiais darosi būsto ir gamtos dermės klausimai. Pasak LAS pirmininko Kęstučio Pempės, individualūs namai tapo daug kuklesni apimtimi, nei buvo prieš 5-6 metus. “Vadinasi, užsakovas jau nesiekia nustebinti kaimyno, pasipuikuoti dydžiu. Jis renkasi sau racionalų, labai patogų namą, saikingiau naudoja medžiagas, formą, atsiranda minimalizmo apraiškų, projektai komponuojami ir derinami prie supančios gamtos,” – teigė Lietuvoje gerai žinomas architektas K. Pempė.

Pasak LAS vicepirmininko Rolando Paleko, lietuvių tauta, per penkiasdešimt metų praradusi individualaus namo statybos tradicijas, pastarąjį laiką jas kuria iš naujo. Kai kurie kalbinti parodos dalyviai pokštavo, jog dėl šių priežasčių lietuviško individualaus namo supratimas įvairuoja nuo rąstinės pirkelės, neretai primenančios Rusijos dvarą, iki pilaitės, kuri vėlgi primena Rytų šalių pasakas. Tokie konkursai naudingi ir patiems architektams: skatinama konkurencija, pateikiamos naujos idėjos, taip pat ir vartotojui – jis sužino, kas geriausia yra surinkta ir pritaikyta iš Vakarų šalių, artimų mums klimato sąlygomis, gamta. O paskutinis mados šauksmas – ekologinis namas, kuris taip pat buvo pristatytas šioje parodoje-konkurse.

Pripažinti architektai ir projektai

Į klausimą, ką daryti ketinantiems statytis savo namą, visi architektai siūlė rinktis tai, kas geriausio sukurta Lietuvoje – žinomus architektų darbus. Pasirinkus projektą paprasčiausiai nuvykti į pastatytą namą ir įsitikinti, ar jis atitinka jūsų lūkesčius, o tiems, kurie nori išskirtinio individualumo, ieškoti sprendimo būdų naujame projekte. Tad šioje parodoje, visų pirma, naudinga apsilankyti visiems, ketinantiems gyventi individualiame būste ir iš visų projektų išsirinkti tinkamiausią. Gal sudomins nugalėtojų darbai?

Kategorijoje „Geriausia Lietuvos namo realizacija 2007” komisijos palankumą pelnė Manto Maziliausko, Martyno Maziliausko ir Onos Lozuraitytės „Medinis kubas“. „Geriausio Lietuvos namo idėja 2007“ nugalėtojai – Tomas Grunskis ir Mindaugas Mikulėnas, suprojektavę itin originalų „Namą Švyturį“. „Geriausiu Lietuvos ARCH-Jauniumi 2007“ pripažintas studento Audriaus Stankaus projektas „IZOliacija“, kuriame jaunasis architektas siūlo nematomos asmeninės erdvės susikūrimo idėją.

Antrus metus iš eilės gyvuojančios parodos-konkurso nominacijos „Geriausias blokuotas gyvenamasis namas 2007” nugalėtojas nebuvo išrinktas, kadangi griežtais vertinimo kriterijais besivadovaujanti komisija šioje kategorijoje nerado projekto, kuris būtų be trūkumų. Vietoje jos įsteigtą naują apdovanojimą „Geriausias namo projektas 2007“ pelnė Tomo Rasiulio bei Giedrės Keršytės darbas „Namas Užugiryje“.

„Kadangi šioje nominacijoje nugalėtoju pripažinome projektą, išsiskiriantį puikia idėja, bet neturintį realių įgyvendinimo galimybių, nusprendėme steigti naują apdovanojimą pavyzdiniam idėjiniam projektui, kurio įgyvendinimą galėtumėme paskatinti. „Namas Užugiryje“ yra puikus gero projekto pavyzdys, todėl tikimės, kad ateityje šis darbas dalyvaus realizuotų projektų kategorijoje”, – naujos nominacijos įsteigimo priežastis aiškino pernykštis parodos nugalėtojas, vertinimo komisijos pirmininkas architektas Dainius Čepurna.

Tradiciškai parodos-konkurso atidarymo metu publikos balsavimu buvo išrinktas geriausias darbas nominacijai „Pripažintas tarp kolegų 2007“ – ją pelnė Eglė Prunskienė. O interneto lankytojai galės atiduoti savo balsą už „Tinkamiausią Lietuvos namą 2007“ .

Individualaus namo ateitis

Idėjinio projekto “IZOliacija” autorius studentas Audrius Stankus, pripažintas geriausiu jaunuoju architektu, teigė, jog “... plečiantis ir augant miestams, sparčiai didėja teritorijų užstatymo tankumas: uzurpuojamos net menkiausią gamtinį karkasą turinčios miesto ir jo pakraščių teritorijos. Pagrindiniu žmogaus „ramybės oazės” aspektu tampa „nuo akių” užmaskuota aklina siena, demonstratyvus asmeninės teritorijos savininkiškumas ir pagrindinė gamtos stichija – vanduo. Dažnai visus stereotipinio gyvenimo būdo privalumus riboja aplinkos ir nekilnojamosios nuosavybės padėtis. Taigi, pateikiamo namo idėja: maksimali gyvenimo būdo autonomija ne tik turtingame kraštovaizdyje, bet ir intensyviai pastatais užstatytose teritorijose. Objektas „paskęsta” automobilių ir žmonių srautų apsuptyje, tuo pačiu suformuodamas svarbiausius šiuolaikinius žmogaus gyvenimo būdu tapusius privalumus: asmeninę-nematomą gyvenamąją erdvę, vandens telkinį bei estetišką nuosavybės (gyvenamojo namo) išraišką, kuri be aklinų sienų tampa ne tik asmeninės, bet ir miesto šiuolaikinės architektūros konteksto dalimi“. Jaunojo architekto požiūris geriausiai atsako į klausimą, koks mūsų būstas bus po 5 ar 10 metų.

Paroda veiks iki rugsėjo

Parodą-konkursą „Individualių namų architektūra 2007” vainikuos geriausias metų šalies architektūros tendencijas reprezentuojantis specialus dalyvių darbų katalogas, skirtas tiek šalies, tiek užsienio rinkoms. Visų nominacijų laimėtojai buvo apdovanoti specialiais prizais – „Lietuvos architektūros Vitruvijaus“ statulėlėmis, sukurtomis pagal vieną žinomiausių architektūros simbolių – garsųjį L. da Vinčio „Vitruvijaus žmogų“. Architektų darbus interjero centre „Domus galerija“ galima pamatyti iki rugsėjo 1 d., vėliau ekspozicija persikels į „Litexpo“ parodų rūmus.

Aušra Tubienė, "Meisteris"
2007-07-12, Nr. 7
Įvertinkite straipsnį:
Komentarai: (0)
Jūsų komentaras:

Vardas:

 

Projektai Architektai Straipsniai Pagalba Kontaktai

© 2007-2015 Namų planai Privatumas Reklama Mantra radio