Straipsnių paieška

Tekstas Ieškoti >




Klaidos gali brangiai kainuoti

2007.05.10  
Plačiausiai naudojamos techninės izoliacinės medžiagos – įvairūs gaminiai iš mineralinės vatos, kuri geriausiai atitinka minėtus reikalavimus ir pelnytai užsitarnavo populiarumą tarp rangovinių bendrovių. Tai – plokščių, demblių ar kevalų pavidalo gaminiai su įvairiomis paviršiaus dangomis. Danga tarnauja ir kaip apdaila, ir kaip apsauga nuo dulkių patekimo į aplinką, taip pat kaip garo barjeras. Izoliacijos storis nustatomas pagal metodiką, kuri aprašyta atitinkamuose Statybos techninių reikalavimų reglamentuose, taip pat pagal gamintojų rekomendacijas.

Šiluminė izoliacija. Jos paskirtis – maksimaliai sumažinti šilumos nuostolius vidaus sistemose. Kadangi įvairi įranga, pavyzdžiui, katilai, boileriai, šilumokaičiai, išsiplėtimo indai, kondicionieriai ir pan. paprastai jau būna izoliuota gamybos metu, montuojant izoliuojami tranzitiniai vamzdynai (šilumos ir karšto vandens tiekimo), orinio šildymo bei kondicionavimo sistemose karšto ir šalto oro tiekimo kanalai, praeinantys pro techninius pogrindžius ir kitas nešildomas patalpas.

Priešgaisrinė izoliacija. Jos paskirtis yra tam tikrą laiką užtikrinti, kad gaisras per ventiliacijos sistemas nepersimestų į gretimas patalpas. Priklausomai nuo pastato paskirties ir patalpų ploto, ventiliacijos ortakiai turi būti apsaugoti atitinkamo storio priešgaisrine izoliacija. Ji taip pat įrengiama dūmtraukiuose iš katilinių, židinių, saunų ir pan. Tais atvejais, kai pastate naudojama židininė šildymo sistema su karštu oru, ortakiai arti židinio gali įkaisti iki kelių šimtų laipsnių temperatūros. Juos taip pat reikia izoliuoti priešgaisrine izoliacija, skaičiuojant, kad paviršiaus temperatūra neviršytų 50 oC.

Akustinė izoliacija. Vis didesnę reikšmę gerai žmogaus savijautai patalpose turi žemas triukšmo lygis. Pastatuose triukšmą kelia ventiliacijos ir kondicionavimo sistemose naudojami mechaniniai įrenginiai, taip pat ir ortakiuose judantis oras. Pirmuoju atveju izoliuojamos ventkameros – patalpos, kuriose stovi įranga – sienos, kitu – patys ortakiai.

Apsauga nuo užšalimo. Šiluminiai ir vandens vamzdynai neapšildomuose pastatuose turi būti apsaugoti nuo užšalimo uždedant izoliaciją ir, jei reikia, įrengiant papildomą vamzdžių pašildymą. Kanalizacijos vamzdžiai palėpėse bei ventiliuojamuose pogrindžiuose irgi turi būti izoliuojami – taip vamzdžių vidinės sienelės apsaugomos nuo užšalimo.

Ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų izoliavimas. Izoliacija turi būti nedegi, saugoti nuo triukšmo ir kondensacijos. Geriausiai čia tinka iš išorės tvirtinami akmens vatos lamelių dembliai, kuriuos lengva montuoti ant bet kokios formos ir dydžių ortakių. Aliuminio folijos arba popieriaus su aliuminio folija danga tarnauja ne tik kaip apdailinis sluoksnis, ji užtikrins ir gerą garo izoliaciją, kuri neleidžia kondensatui susidaryti ant šaltų ortakių sienelių. Jei reikia įrengti priešgaisrinę izoliaciją, naudojamos akmens vatos priešgaisrinės plokštės (stačiakampiams ortakiams) arba priešgaisriniai dembliai su vielos tinkleliu (apvaliems ir stačiakampiams ortakiams). Dembliai ant apvalių ortakių tvirtinami plienine viela surišant metalinį tinklelį arba naudojant specialius segtukus.

Stačiakampių ortakių priešgaisrinė izoliacija tvirtinama spyruoklinėmis tvirtinimo detalėmis ant smeigių. Kitas būdas – izoliaciją kartu su ortakiu apjuosiant metalo juostomis. Tvirtinant demblius, reikia atkreipti dėmesį, kad izoliacija būtų gerai aptempta, ji nebūtų atitrūkusi nuo izoliuojamo paviršiaus ortakio apačioje.

Išorinė šilumos arba priešgaisrinė izoliacija taip pat sugeria ir triukšmą, kurį sukelia cirkuliuojantis oras. Jei reikia garsą slopinti pačioje sistemoje, naudojamos specialios stiklo pluoštu dengtos akustinės plokštės, kurios tvirtinamos ortakio viduje. Jos pritaikytos dirbti net 20 m/s oro sraute, danga patikimai apsaugo plokštės paviršių ir į orą nepatenka akmens vatos plaušelių. Šios plokštės taip pat naudojamos ventiliacinių sistemų garso slopintuvuose.

Vamzdynų izoliavimas. Tam plačiausiai naudojami vamzdiniai kevalai. Platus kevalų dydžių pasirinkimas: juos nesunku pritaikyti beveik visų standartinių dydžių vamzdžiams. Juos lengva montuoti, taip pat galima pasirinkti su armuotos aliuminio folijos danga. Ventiliacijos kameros, požeminių aukštų praėjimai, išėjimai ir pan., kur paprastai būna nutiesti vamzdynai, yra kritinės vietos priešgaisrinės saugos požiūriu. Nedegios akmens vatos izoliacijos panaudojimas šiose patalpose yra tinkamiausias sprendimas, nes tai sustiprina ir viso pastato priešgaisrinį saugumą.

Šildymo vamzdžiai pastate izoliuojami visose patalpose, kurios neturi būti šildomos: katilinėse, techniniuose pogrindžiuose, palėpėse ir pan. Įrengiant kevalus be dangos, jie tvirtinami cinkuota viela arba juosta. Po to montuojama danga. Šis būdas yra brangesnis, bet jo pranašumas yra tas, kad dangą galima pasirinkti pagal poreikį: aliuminį, nerūdijantį plieną, plastiką. Naudoti dengtus kevalus yra pigiau, darbas greitesnis, tačiau aliuminio folija lengviau pažeidžiama. Izoliuojant vamzdžių alkūnes, kevalas supjaustomas segmentais, kurie po to paeiliui suglaudžiami. Montuojant kevalus reikia atkreipti dėmesį, kad tarp elementų nebūtų tarpų. Jei tarpai atsiranda, juos būtina papildomai užkamšyti vata.

Kaip antikondensacinė izoliacija šalto vandens vamzdynuose naudojama garui nelaidi porėtos gumos izoliacija, taip pat akmens vatos kevalai, padengti garui nelaidžia, tinkleliu armuota aliuminio folija. Izoliacija ne tik apsaugo nuo korozijos, kurią sukeltų besikondensuojanti drėgmė, bet ir neleidžia šaltam vandeniui sušilti vamzdžiuose. Antikondensacinė izoliacija reikalinga ir lietvamzdžiams, įrengtiems šildomo pastato viduje. Montuojant antikondensacinę izoliaciją, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į dangos siūlių užsandarinimo kokybę.

Šiluminiai ir vandens vamzdynai neapšildomose patalpose ar techniniuose pogrindžiuose turi būti apsaugoti nuo užšalimo aptaisant juos izoliacija ir, jei reikia, įrengiant papildomą vamzdžių pašildymą. Kanalizacijos vamzdžiai palėpėse ir ventiliuojamuose pogrindžiuose turi būti izoliuojami vamzdžių vidinėms sienelėms nuo užšalimo apsaugoti.

Dūmtraukių priešgaisrinė apsauga. Šiuolaikiniai nerūdijančio plieno kaminai paprastai jau gaminami dviejų sienelių, su būtina izoliacija tarp jų. Tačiau tais atvejais, kai kaminas įrengiamas vienasienis, jį būtina izoliuoti. Tam geriausiai tinka priešgaisriniai dembliai su vielos tinkleliu. Temperatūra ant izoliacijos paviršiaus neturi viršyti 50 oC. Jos sluoksnis ne tik apsaugo pastato konstrukcijos elementus nuo įkaitusių kamino sienelių, bet ir palaiko aukštą kamino sienelių temperatūrą, o tai neleidžia viduje kondensuotis vandens garams, kurie, susijungę su degimo produktais, gali sukelti kamino koroziją.

Renkantis techninę izoliaciją daugeliu atveju galima naudoti įvairius gaminius, kartais ir jų kombinacijas, todėl labai svarbu gerai išsiaiškinti jų savybes bei galimybes. Rinktis reikia pirmiausia pagal techninius parametrus ir tik po to pagal kainą. Techninės izoliacijos įrengimas yra atsakingas darbas, kurį geriau patikėti profesionalioms kompanijoms. Klaidingi sprendimai gali kainuoti brangiai.

Raimondas Norkus, žurnalas "Meisteris"
2006-07-07, Nr. 7 (213)
Įvertinkite straipsnį:
Komentarai: (0)
Jūsų komentaras:

Vardas:

 

Projektai Architektai Straipsniai Pagalba Kontaktai

© 2007-2015 Namų planai Privatumas Reklama Mantra radio