Straipsnių paieška

Tekstas Ieškoti >




Praktiški ir patogūs

2007.06.18  
Įvairaus dydžio medinės dangos sodyboje dažniausiai įrengiamos poilsio zonose, greta vandens telkinių, aplink gazonus, augesnius medžius arba pertvarkant sklypą šlaite.

Tokios medinės dangos vadinamos įvairiai: grįstais, pakylomis, deniais, sodo parketu. Jas sodyboje galima įrengti visur, kur reikia nestandartinio dydžio bei formų takų ar aikštelių.

Pakyla greta namo puikiausiai atstos akmeninį grindinį ir taps jaukiu poilsio kampeliu tiek suaugusiems, tiek vaikams. Ant šiltos, saulės įkaitintos medinės dangos smagu ir sveika vaikščioti basomis, čia gražiai derės pinti baldai, o kraštuose – vazonai su augalais.

Sklype su reljefo slenksčiais naudojami kelių lygių laisvos formos mediniai grįstai, daromos aikštelės su laiptais bei perėjimais, įvairūs dirbtiniai pakilimai.

Lentiniai deniai (dokai) arba prietilčiai įrengiami greta tvenkinių ir baseinų; kartais (kai reikia apsaugoti vaikus) jie dar apjuosiami baliustrada, o kaip jų tąsa virš vandens daromi mediniai tilteliai, į sausumą – takeliai.

Dangoms naudojama įvairių rūšių mediena, populiaresnė – lanksti ir tvirta pušies arba eglės, tačiau jos neatsparios atmosferos poveikiui, ypač drėgmei. Geriausia laikoma maumedžio mediena: ji ne tik graži, bet ir tvirta, nesunkiai apdorojama, atspari puvimui. Dar tvirtesnė bei atsparesnė drėgmei yra ąžuolo mediena, tik ji gana brangi.

Įrengiant grįstus ir prietilčius, priklausomai nuo konstrukcijos dydžio bei sudėtingumo, iš įvairaus storio (dažniausiai 5-10 cm) tašų daromas karkasas. Kuo plonesnės lentos naudojamos dangai, tuo tankesnė turi būti karkaso apkala, kad jos neįlūžtų. Karkasas apkalamas 25-30 mm storio lentelėmis arba parketo skydais, tarp medinių elementų paliekant nedidelius plyšius vandeniui nutekėti. Lentelės klojamos įvairiai: tiesiai, kampais, šachmatine tvarka, eglute arba rombais.

Jeigu lentelių paklotas bus dedamas tamsioje ir drėgnoje sodybos dalyje, reikia atminti, kad jo paviršius nuolat drėks, slys, ypač pavojingi gali būti laiptai. Apsaugai nuo slydimo lentelių paviršius daromas reljefiškas, gofruotas arba pavojingiausios vietos apkalamos tankiu metaliniu tinkleliu.

Pakylos įrengiamos ant stulpelių virš žemės – taip po jomis cirkuliuoja oras. Su žeme besiliečiančias stulpelių dalis būtina izoliuoti: į duobę pilamas 10-20 cm drenažinis žvyro sluoksnis, po to į centrą įstatomi stulpeliai ir užpilama cementiniu skiediniu taip, kad mediena nesiliestų su gruntu. Toks pat rezultatas gaunamas, kai į žemę įkasamos arba įbetonuojamos metalinės gilzės, o į jas įstatomi stulpelių galai. Apatinė jų dalis kruopščiai padengiama antiseptikais arba apdeginama.

Sausose sodybos vietose pakylas galima įrengti ant storo (10-15 cm) žvyro sluoksnio, kuris atliks drenažo vaidmenį ir nukreips vandenį.
Kad mediena nepūtų, ją reikia apsaugoti nuo drėgmės antiseptiniais skysčiais. Geriau naudoti paruoštas statybines medžiagas, kadangi specialia technika apdorojant medieną gamyklose, cheminiai reagentai kur kas giliau prasiskverbia į medienos sluoksnius, be to, jos paviršius dar padengiamas bespalviu apsauginiu laku arba dažais.

Lentinės dangos dažomos neutralių, neryškių spalvų ir ramių atspalvių dažais. Ryškesnės – balta arba mėlyna spalvos ypač gražiai žiūrisi prie vandens.

Jadvyga Gavenavičienė, žurnalas "Meisteris"
2007-06-10, Nr. 6 (224)

Įvertinkite straipsnį:
Komentarai: (0)
Jūsų komentaras:

Vardas:

 

Projektai Architektai Straipsniai Pagalba Kontaktai

© 2007-2015 Namų planai Privatumas Reklama Mantra radio