Straipsnių paieška

Tekstas Ieškoti >




Paskolos klampina į neviltį

2008.01.21  
Nekilnojamojo turto kainoms sparčiai krintant žemyn, o kreditų palūkanoms vis didėjant, nebeišgalintiems susimokėti už būstą netrukus gali tekti benamių dalia.

Neapskaičiavo galimybių

Kaip ir daugelis kitų lietuvių, du mažamečius vaikus auginantys klaipėdiečiai Natalija ir Mantas Galiniai, suskaičiavę, kokią pajamų dalį galėtų skirti pragyvenimui, kokią – paskolai ir palūkanoms, ryžosi skolintis iš banko ir įsigyti nuosavą būstą.

Šeima naiviai tikėjosi, kad nei jų finansinė padėtis bei poreikiai, nei ekonominė šalies situacija, kol jie mokės bankui, nesikeis.

Todėl pasiėmė didžiausią jiems suteiktą kintamų palūkanų kreditą – 260 tūkst. Lt, kurį įsipareigojo grąžinti per 40 metų. „Tokią didelę paskolą gavome avansu. Mūsų gaunamos pajamos buvo šiek tiek per mažos tokiai sumai gauti, tad bankas rizikavo ir pinigus paskolino tikėdamas, kad netrukus mūsų algos taps didesnės“, – vienbalsiai tvirtino šeima. Nepraėjus nė metams, jauniems žmonėms ši paskola gerokai apkarto. Nors iš pradžių specialistai buvo skaičiavę, kad kas mėnesį šeima bankui turės įmokėti iki 1000 Lt, pradėjus kilti už būsto paskolas mokamų palūkanų normoms, sparčiai didėjo ir įmokos bankui.

Paskola išaugo dvigubai

Šeima, kurios mėnesinės pajamos yra beveik 3400 Lt, dabar kas mėnesį bankui turi įmokėti po 1820 Lt.

„1820 Lt – bankui, 180 Lt – už vaikų darželį, 200 Lt – už vyresniojo sūnaus pietus mokykloje, už komunalines paslaugas – apie 300 Lt, pabrangus šildymui teks už jį kas mėnesį pakloti jau beveik po 400 Lt. Pragyvenimui mums lieka apie 500 litų, už kuriuos turime ir pavalgyti, ir vaikams nupirkti būtiniausių drabužių bei daiktų, o jei kuris mūsų susirgtumėm... “,- skaičiavo nė trisdešimties nesulaukę žmonės.
 
Natalija ir Mantas teigė, jau seniai pamiršę bent menkiausias pramogas, o kasdien galvojantys, ką reikės duoti vaikams pavalgyti.

Žadėjo emigruoti

Nebesudurdama galo su galu šeima kreipėsi į banką, iš kurio prieš pusantrų metų skolinosi pinigų. Kaip galimą problemos sprendimą, bankininkai pasiūlė kintamas palūkanas pakeisti į fiksuotas, arba paskolą litais konvertuoti į eurus. „Kol kas neapsisprendėme ką darysime. Jei ryšimės konvertuoti valiutą ir pasiimtą paskolą litais pakeisime į eurus, tuomet mėnesinė įmoka bankui taps šiek tiek realesnė pagal mūsų finansines galimybes. Po korekcijos mums reikėtų mokėti apie 1350 Lt per mėnesį“,- sakė M.Galinis.

Kas mėnesį ateinančių sąskaitų už paskolą Natalija ir Mantas ėmė laukti su baime, tad nebesitikėdami sulaukti „geresnių laikų“, žmonės į ateitį žvelgia pesimistiškai. „Galbūt parduosime savo butą ir tapsime nuomininkais, o gal atsiskaitę su banku, laimės vyksime ieškoti svetur“,- prognozavo N.Galinienė.

Bankai krizę neigia

Nebeišgalinčių atiduoti skolų bankams daugėja. Nors bankai neseniai sugriežtino kreditų išdavimo sąlygas bei liovėsi juos dalyti į kairę ir į dešinę, jau nedrąsiai kalbama apie galimą būsto paskolų krizę. Tačiau daugiatūkstantines sumas gyventojams skolinantys bankai, kaip susitarę, vieningai tvirtina grėsmės dėl galimos kreditų paskolų krizės neįžvelgiantys.

„Kol kas nepastebime, kad daugėtų asmenų, nebegalinčių susimokėti būsto paskolos ir dėl to turinčių parduoti savo nekilnojamąjį turtą. Galbūt ateityje ir padaugės nemokių klientų, tačiau krizės tikrai neprognozuojame“,- įtikinėjo SEB Vilniaus banko ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas.

Kiti bankai pripažįsta, kad nemokių klientų atsiranda, tačiau tik vienetai. Su jais bandoma rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą: „Visada galime surasti kompromisą. Jei klientui laikinai nepakanka pajamų paskolos įmokoms padengti, yra galimybė atidėti jų grąžinimo terminą. Tačiau, jei kredito turėtojas jau nebeturi vilčių įvykdyti finansinius įsipareigojimus, tuomet pasiūlome jam įsigyti pigesnį būstą, taip sumažėtų ir paskolos suma“,- paaiškino „DnB Nord“ banko Mažmeninės bankininkystės departamento direktorius Ričardas Butkus.

Saugiausi – seni skolininkai

Ekonomikos ekspertai ateitį piešia ne tokiomis šviesiomis spalvomis. „Bankams kelia nerimą tie vartotojai, kuriems paskolos buvo išduotos neseniai. Jei pradės sparčiai kristi nekilnojamojo turto kainos, nuvertės ir jų turtas, tada net jį pardavę žmonės nebeatgaus mokėtų pinigų. Lietuvoje fizinio asmens bankrotas yra negalimas, todėl žmonės liktų ne tik be būsto, bet ir visą gyvenimą skolingi bankams“,- teigė finansų analitikas Gitanas Nausėda.

Specialistas priminė, kad praėjusiais metais prasidėjusios paskolų krizės JAV metu, visų pirma nemokūs tapo neseniai būsto paskolas pasiėmę asmenys. Tačiau pridūrė, kad Lietuvoje tokių gyventojų nėra daug.

G.Nausėdos teigimu, vilčių teikia tai, kad daugelis paskolų išduotos daug anksčiau – 2003 – 2004 m. Per šį laikotarpį būsto kainos išaugo daugiau procentų nei galėtų kristi, tad daugelis išduotų paskolų dabar yra vertos dvigubai daugiau. Nemokiam klientui pardavus pabrangusį būstą užtektų lėšų ne tik atsiskaityti su banku, bet ir kuklesniam būstui įsigyti.

Parklupdys infliacija

Nors mūsų šalyje visais būdais stengiamasi paneigti galimos finansinės krizės užuomazgas, ekspertų teigimu, dabartinė šalies ekonominė situacija nėra optimistiška. G.Nausėdos teigimu, situacija dėl nekilnojamojo turto šalyje yra įtempta, bet ne kritiška. Tačiau eksperto prognozės nedžiugina. „Jei infliacija šalyje ir toliau taip sparčiai augs, situacija taps grėsmingesnė. Gyventojams liks vis mažiau pinigų kitoms reikmėms. Daugeliui bus vis sunkiau išsimokėti bankui, atsiras nemokių žmonių, tad bankai, nebeturėdami kitos išeities, kreipsis į teismus dėl skolininkų pastogės pardavimo iš varžytinių. Tokiu atveju nuostolių patirtų tiek skolininkas, tiek bankas“,- dėstė G.Nausėda.

Kasdien konfiskuoja 80 būstų

Neretai prisimenamas Švedijos, kurią 1990 m. ištiko gili ekonominė krizė, pavyzdys. Iki krizės Švedijos bankai, kaip ir Lietuvoje, gyventojams lengvai dalijo kreditus, kurių palūkanos buvo mažesnės už infliaciją, tad visi kaip pamišę pirko būstus. Netrukus Švedijos centrinis bankas per vieną dieną bazinę palūkanų normą padidino 500 proc. Šalyje sprogo nekilnojamojo turto burbulas. Bankai iš nemokių klientų atsiėmė įkeistą turtą, kurio vertė jau buvo kritusi perpus, bankrutavo keletas stambių Švedijos bankų ir trys ketvirtadaliai nekilnojamojo turto vystymu ar prekyba užsiimančių įmonių. Griūdami bankai į dugną nusitempė ir visą šalies ekonomiką.

Baiminamasi, kad analogiška situacija gali ištikti ir Lietuvą. Pastaruoju metu nemokių klientų daugėja ir JAV, Didžiosios Britanijos bei Estijos bankuose. Estijoje per praėjusius metus varžytinėse jau buvo parduota per 1100 paskolos nesugebančių grąžinti gyventojų būstų. Didžiojoje Britanijoje per praėjusių metų paskutinį pusmetį priverstinių varžytinių padaugėjo apie 30 proc. Bankai iš nemokių klientų kiekvieną dieną konfiskavo vidutiniškai po 80 būstų. JAV per praėjusius metus iš varžytinių parduodamų namų skaičius padvigubėjo.

Bankrutuos statybos bendrovės

Nors ir prognozuojama, kad dėl tokios situacijos nekilnojamasis turtas pigs, dėl sugriežtintos paskolų išdavimo tvarkos ir augančių palūkanų jis vis sunkiau atras pirkėjų. Registrų centro duomenys jau parodė, kad per paskutinį pusmetį nekilnojamojo turto sandorių šalyje sudaryta apie 30 proc. mažiau nei iki tol.

Kai kurie antstolių specialistai pripažįsta, jei ekonominė šalies situacija nesikeis, Lietuvoje netruks įsibėgėti būstų varžytinės.

Bendrovės „Creditcollet“ generalinis direktorius Antanas Survila pastebėjo, kad sulėtėjusi nekilnojamojo turto paklausa turi neigiamos įtakos ir statybų verslui. Kai kurie statytojai, ypač smulkieji ir vidutiniai, nebegali atsiskaityti laiku, o tai, pašnekovo teigimu, signalas, bylojantis apie artėjančią nekilnojamojo turto krizę. „Kiekvienų metų pabaigoje skolų grąžinimas suaktyvėja iki 40 procentų, bet šiemet pastebėjome, jog ne visi skolininkai yra pajėgūs grąžinti savo skolas“,- patvirtino A.Survila.

Neoficialių šaltinių duomenimis, šiuo metu apie 20 proc. šalies statybos bendrovių, nesugebančių grąžinti paskolų, yra ant bankroto ribos.


Kristina Paukštytė,"'Klaipėda"
2008-01-21
Įvertinkite straipsnį:
Komentarai: (2)

antanas, 2008.02.02 (09:58)

Visiska nesamonė!Pradėjo mokėt IKI 1000lt o paskui įmokos pabrango vos ne dvigubai??tai pagriskit skaiciais .koks bankas galėjo taip padidint įmokas?jei istikruju taip butu,tai burbulas sprogtum jau pries puse metu,nės palukanos pradėjo kilti ne vakar ir ne uzvakar.absoliuciai nepagrista informacija ir lauzti is pirsto skaiciai!dar vienas zurnalistų meginimas surasti aktualia zmonem temą ir sukelti panieką.Ar nenusibodo laukti kainu burbolo sprogimo?Sugalvokit ka nors naujo!

Oze, 2008.01.31 (23:50)

Nu va šitas straipnis ir nubaide, norejau imti paskola 35 metam

Jūsų komentaras:

Vardas:

 

Projektai Architektai Straipsniai Pagalba Kontaktai

© 2007-2015 Namų planai Privatumas Reklama Mantra radio