Straipsnių paieška

Tekstas Ieškoti >




Paskolų turėtojams skamba pavojaus varpai

2007.12.10  
Su augančiomis būsto paskolų palūkanomis didėjančios įmokos bankams gyventojus varo į neviltį, o bankininkai atmetinėja klientų prašymus išduoti paskolas.

Griežtėjantis komercinių šalies bankų tonas gyventojus verčia koreguoti savo planus. Išaugusios būsto paskolų palūkanos vieniems tapo rimtu barjeru įsigyti išsvajotą būstą. O ir paskolas jau pasiėmę gyventojai verčiami griebtis kraštutinumų, norėdami išvengti finansų krizės.

Ieškojo kuklesnio buto

Prieš penkerius metus vilnietis Martynas, paėmęs kelių šimtų tūkstančių litų paskolą dvidešimčiai metų, įsigijo erdvų trijų kambarių butą naujos statybos name sostinės centre. Neseniai vyriškis šį butą pardavė ir vietoje jo nusipirko mažesnį. Priimti tokį sprendimą jis buvo priverstas – išaugusios įmokos bankui už būsto paskolą tapo pernelyg sunki našta.

„Iš pradžių bankui kas mėnesį reikėjo mokėti apie tūkstantį litų. Kol įmokos padidėdavo po keliasdešimt litų, bėdos nemačiau. Tačiau kai per kelerius metus įmoka bankui per mėnesį išaugo keliais šimtais litų, mokėti bankui beveik 1500 litų buvo per sunku“, – pasakojo Martynas, šiuo metu su žmona gyvenantis nedideliame dviejų kambarių bute Vilniaus pakraštyje.

Bankininkai tvirtino nepastebintys tendencijos, kai norėdami išvengti skolų kupros, gyventojai erdvius butus keičia į mažesnius. Tačiau pripažįsta, kad dalis klientų patiria sunkumų.

Siūlo keisti valiutą

Banko „Nordea Bank Lietuva“ Pardavimų plėtros ir palaikymo skyriaus vadovė Žaneta Stankevič tvirtino, jog kreditus prieš porą metų paėmę klientai, kurie, mažiau uždirbdami, paskolai mokėti skyrė virš 40 proc. savo pajamų, šiandien patiria sunkumų. „Klientai turi suvokti, kad finansinė disciplina yra būtina ir nepagrįstai negalima prisiimti didelių įsipareigojimų. Kiekvienas turi turėti atsarginį planą, kaip elgtis, jeigu staiga sumažėja pajamos, prarandamas darbas“, – kalbėjo Ž.Stankevič. Kiti komerciniai šalies bankai išaugus palūkanoms klientams siūlo nepanikuoti. „Hansabanko“ būsto finansavimo departamento direktorė Žana Kovšova tvirtino, jog klientai gali prailginti paskolos laikotarpį, palūkanų bazę fiksuoti ilgesniam terminui arba paskolą litais konvertuoti į eurus. „Sampo“ banko Produktų valdymo departamento direktorius Darius Jasinskis pastebi, kad pastaruoju metu pageidavimų pakeisti kredito valiutą iš litų į eurus ir tokiu būdu susimažinti palūkanų naštą daugėja. „Tiesa, šio reiškinio masiniu vadinti tikrai negalima“, – ramino D.Jasinskis.

Visiems paskolų neduoda

Bankininkai taip pat pripažįsta, jog toli gražu nebe visiems norintiems suteikiamos būsto paskolos. „Bet tokių klientų nėra daug. Kartais pasitaiko ir situacijų, kuomet bankui pakankamai sunku suteikti kliento pageidaujamą kredito sumą“, – kalbėjo Sampo banko atstovas D.Jasinskis.

Vis tik bankininkai nemano, kad bankų kreditavimo sąlygos taip sugriežtėjusios, jog klientai nebeįstengtų imti paskolos.

„Hansabanko“ atstovė Ž.Kovšova tvirtino, jog dėl pasikeitimų būsto rinkoje jų bankas atidžiau vertina senos statybos būstų finansavimą, paskolos ir įkeisto už paskolą turto santykį, atidžiai analizuoja klientų finansines galimybes.

SEB Vilniaus banko prezidento pavaduotojas, mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vytautas Sinius aiškino, kad banko sprendimas suteikti ar ne kreditą, priklauso nuo žmogaus galimybių jį grąžinti – jo pajamų, norimo paskolos dydžio, rinkoje esančių palūkanų normų.

„Šioks toks klientų sumažėjimas jaučiamas, tačiau, ko gero, ne dėl didėjančių palūkanų, o dėl nekilnojamojo turto rinkos stabilizacijos“, – aiškino „Sampo“ banko atstovas D.Jasinskis. Kiti komerciniai bankai apie mažėjančius klientų skaičius kalba nenoriai.

„Nordea Bank Lietuva“ atstovė Ž.Stankevič aiškino, kad būsto paskolų klientų skaičius išlieka stabilus, jis nesumažėjo. „Žinoma, didelis informacijos srautas apie gresiančią krizę žmonėms kelia nerimą. Tokioje situacijoje konsultacijos ir patarimai yra labai svarbūs. Klientus konsultuojame, kaip augančios bazinės palūkanų normos gali atsiliepti jų šeimos ekonomikai, patariame atsargiau įvertinti savo galimybes grąžinti paskolą“, – teigė Ž.Stankevič.

O Hansabanko atstovė Ž.Kovšova pabrėžė, jog fiksuojamas nežymus išduodamų paskolų augimo tempų lėtėjimas. „Per 2006 m. rugsėjį kredito sutarčių pasirašyta už 586 mln. litų, šiemet atitinkamu laikotarpiu – 669 mln. litų – 14 proc. daugiau. Tačiau šių metų spalį augimas jau buvo mažesnis“, – aiškino specialistė.

Ieško papildomų garantijų

Bendrovės „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius pabrėžė, kad nemokių būsto paskolų gavėjų skaičius šiuo metu yra mažas ir toks turėtų išlikti. Tačiau, jo teigimu, problemų gali kilti antram būstui arba labai brangiam būstui pirkti paskolas paėmusiems klientams.

„Dalis šių būsto paskolų gavėjų gali tapti nemokūs, jei išsipildys juodžiausios prognozės dėl Lietuvos ekonomikos būklės. Laikinų problemų būsto paskolų turėtojams gali kilti, jei jie prisiimtų per daug vartojimo paskolų, kurios išduodamos greičiau ir paprasčiau“, – įsitikinęs A.Bogdanovičius.

Bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ direktorė Gitana Griškėnienė pastebėjo, kad paskolų gavėjai tarsi iš naujo atranda jos vadovaujamos įmonės paslaugas. Dar prieš metus būsto paskolų draudimas buvo kiek primirštas, nes bankai savo ruožtu siūlydavo geras finansavimo sąlygas.

„Dabar būna, kad neužtenka pradinio įnašo arba gyventojai tam iš viso neturi pinigų. Todėl paskolų draudimas – savotiškas garantas bankams, kad su mažu pradiniu įnašu, arba visai be jo, klientams būtų galima suteikti paskolas. Esu įsitikinusi, kad ateinančiais metais būsto paskolas draus didesnė dalis kreditų gavėjų“, – prognozavo G.Griškėnienė.

Lina Bušinskaitė, "Kauno diena"
2007-12-10
Įvertinkite straipsnį:
Komentarai: (0)
Jūsų komentaras:

Vardas:

 

Projektai Architektai Straipsniai Pagalba Kontaktai

© 2007-2015 Namų planai Privatumas Reklama Mantra radio