Straipsnių paieška

Tekstas Ieškoti >




Populiarėja šiuolaikiškos žeminės

2007.07.16  
Netradicinių technologijų propaguotojai būstą susipila iš paprasčiausio dirvožemio.

Dažnas svajoja apie nuosavą erdvę, jaukų ir patogų namą, bet nežino, iš ko ir kokį statyti. Gyvenant Afrikoje, užtektų bambuko sienoms ir palmių lapų stogui uždengti, Pietų Amerikoje puikiai dera moliniai trobesiai. Bet šaltesnėje zonoje galbūt vertėtų rinktis tradicines plytas, užtikrinančias tvirtumą ir apsaugą nuo atšiaurių vėjų.

Ieško alternatyvų

Nuo neatmenamų laikų puiki statybinė medžiaga yra žemė. Tie, kas lankėsi nors vienoje Pietų Amerikos šalyje, tikrai galėjo įvertinti čiabuvių namelius, statytus vien iš žemės. Net Romoje esančio Panteono statybai buvo naudota žemė. Panašu, kad senos geros tradicijos ir metodai niekada nesensta – jie tik įgauna naują, tobulesnę formą ir sulaukia savo renesanso. Taip pat ir žemė kaip statybinė medžiaga palengva sėkmingai sugrįžta į statybą ir net gali tapti labai madinga.

Šio laiko statybininkai mėgina statybose naudoti nedegtus blokelius ir plūktinę žemę, tačiau šiems būdams reikia daug laiko ir atkaklaus darbo. Šiandien statybos panaudojant žemę pažengė dar toliau. Reikia tik įsivaizduoti beveik 70 cm storio sienas, supilamas vos per kelias valandas ir suslegiamas daug tvirčiau nei plūktinė žemė ar nedegti blokeliai. Anot šios technologijos autoriaus „Living Systems Sustainable Architecture“ (LSSA) vadovo Michaelo Frerkingo, naudojant žemės pylimo metodą nepaprastai prasiplečia kūrybinės ir architektūrinės erdvės galimybės.

Karjeros pradžioje autorius taip pat mėgino dirbti su nedegtomis plytomis ir plūkta žeme, bet nuo 1995 m. jis pasuko nauju keliu, kai pasitelkė unikalią technologiją – piltą žemę. Ši iškart leido sumažinti darbo laiką ir sąnaudas. Be to, gerokai pagerino vadinamųjų žeminių tvirtumą ir izoliacines savybes.

Naudoja mažiau cemento

Be kita ko, pilamos žemės technologija labai sumažina statybai sunaudojamo cemento kiekį, o tai leidžia išspręsti net kelias aktualias problemas dėl jo gamybos. Statant pilamos žemės statinius, cementas maišomas su lakiaisiais pelenais, mineralu, gaunamu iš akmens anglimi kūrenamų jėgainių, arba magnio oksidu. Tai leidžia sumažinti cemento kiekį nuo 50 iki 80 proc. Žinant, kad dėl augančių statybų nespėjama gaminti reikiamo jo kiekio, šis būdas yra savotiška išeitis. Kita vertus, cemento gamybos metu išmetama itin daug anglies dvideginio. Vadinasi, pilamos žemės technologija padeda sumažinti ir cemento gamybos daromą žalą aplinkai.

Iš kur imama žemė? Visai nebūtina kreiptis į užjūrio kompanijas užsakyti reikalingos statybinės medžiagos. Kadangi žemė yra tarsi betono giminaitė, bet kurie vietiniai tiekėjai gali pumpuoti ją tradiciniais betono siurbliais. Žemė nėra patentuotas ar privatus produktas, ir kuo labiau ji bus naudojama statybose, tuo švaresnė bus aplinka. Galima naudoti vietinę žemę, jei ji nelabai molinga. Prireikus specialistai vietoje imamą žemę maišo su atvežta, kartu su cemento dalimi, kad mišinys visiškai atitiktų tvirtumo ir atsparumo reikalavimus. Bandymais reikia nustatyti žemės džiūvimo ir suslėgimo procentą.

Be abejo, labai svarbu turėti tinkamų žinių ir patirties, kad projektas nebūtų nesugadintas. Tuomet geriausia yra samdyti profesionalus, kurie atliks reikiamus bandymus, prižiūrės statybinio mišinio ruošimą, o reikiant galės prižiūrėti ir visą darbų eigą.

Investicijos atsiperka

Michaelo Frerkingo teigimu, LSSA orientuoja į visai kitokią architektūros praktiką. Viena vertus, tai architektūros sprendimai, ieškant optimalaus energijos ir išteklių efektyvumo. Kita vertus tai ir sudėtinga inžinerija, kuri kontroliuoja ir mažina sąnaudas, tuo pačiu išlaikydama elegantišką namo dizainą, patogumą ir jaukumą.

Namų statybų praktikoje labai dažnai pasitaiko, kad pradinis architekto planas ir sąmata auga statybų metu. Architektai projektuodami nedirba drauge su rangovais. Be to, retas architektas gerai išmano sąnaudų skaičiavimo metodus. O statant žemines, architektai ir rangovai dirba kartu jau nuo pradinio etapo, nes ir projektavimo, ir statybų procesui būtina įvertinti vietovę. Ir tik tuomet pradedama projektuoti ir skaičiuoti, garantuojant nekintantį projekto biudžetą.

Natūralu, kad kartais norisi pasvarstyti, kodėl, pavyzdžiui, nepasirinkus medienos kaip statybinės medžiagos. Juk detaliau paskaičiavus paaiškėja, jog karkasai iš medžio kainuoja šiek tiek pigiau nei piltos žemės sienos. Tačiau reikia žinoti, kad karkasinės sienos yra gana lengvos, todėl prasčiau sulaiko šilumą ar vėsą. O iš žemių supiltų sienų kaina didesnė tik apie 10–20 proc. Kita vertus, statant žeminę atkrenta dalis išlaidų šildymo ar vėdinimo sistemoms.

Taigi, pradžioje investuojama šiek tiek daugiau į projektavimo darbus ir pačią statybą, bet tai atperka mažesnės namo išlaikymo sąnaudos. Galiausiai, ne vieną pradžiugintų žinia, kad tokių žeminių priežiūra labai paprasta, nes sienos yra itin atsparios kritulių ir saulės poveikiui. O ką jau kalbėti apie originalų išorės ir vidaus sienų dizainą, kurį sukuria natūralios žemės spalvos.

Kodėl negyventi ir nedirbti erdvėje, kur iš saulės galima gauti šilumą, kondicionierių atstoja sienose sulaikyta nakties vėsa? Visa tai teigiamai veikia sveikatą. Be kita ko, statybose naudojamos tik geriausios netoksinės medžiagos, atsisakius nereikalingų oro kondicionierių ir krosnių sumažinamas triukšmas. Dėl patvarumo mažėja eksploatacijos išlaidos, sutaupoma energijai ir vandeniui skiriamų pinigų. Tokių namų vertė laikui bėgant tik kyla.

"Kauno diena"
2007-07-16, Nr. 159
Įvertinkite straipsnį:
Komentarai: (1)

algis, 2007.11.02 (19:23)

cia tai naujiena! Reikes pasidometi placiau. Kaip tik galvoju statytis nama, tai butu originalus sprendimas. Man atrodo puiki ideja.

Jūsų komentaras:

Vardas:

 

Projektai Architektai Straipsniai Pagalba Kontaktai

© 2007-2015 Namų planai Privatumas Reklama Mantra radio