Straipsnių paieška

Tekstas Ieškoti >




Radiatorius name pakeis saulė

2008.04.29  
Namas ne tik be radiatorių, bet ir be jokios šildymo sistemos. Centralizuoto šildymo katilą ar krosnį atstoja paprastos šviesos lemputės, arbatą verdantis virdulys, romantiška žvakės liepsna arba žmonės. Jeigu tuo pačiu metu į namus susirenka daugiau svečių, viename kambaryje jiems būna per karšta. Vienas didesnių šilumos šaltinių yra ir pro langus šviečianti saulė.

Toks yra „pasyvusis namas“ (passive house), kuris dažnam lietuviui gali atrodyti kaip stebuklas. Tačiau planuojama, kad šalia Vilniaus šis stebuklas jau gruodžio mėnesį priims naujakurius.

Tikslas – taupyti šilumą

Ambicingą „pasyviojo namo“ projektą šalia sostinės esančioje Gulbinų gyvenvietėje pasiryžo įgyvendinti kelios statybų ir statybinių medžiagų bendrovės: „Veikmės projektai“, „Veikmė“, „Balterma ir ko“, „Hronas“ ir „Paroc“. Prie projekto įgyvendinimo prisideda ir Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas, „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“.

Kiekviena įmonė turi atskirus uždavinius. „Veikmės projektai“ rūpinasi projektavimo darbais, „Veikmė“ statys namą, „Paroc“ teiks akmens vatos gaminius atitvarų šiltinimui ir konsultuos šiltinimo klausimais. Bendrovė „Hronas“ „pasyviajam namui“ parūpins specialius langus, „Balterma ir ko“ uždavinys – suprojektuoti vėdinimo ir šildymo sistemas.

Įprasto gyvenamojo namo į aplinką išleidžiamo anglies dvideginio kiekis per metus siekia maždaug 6 tonas. Dažniausiai taip yra dėl nesandarių konstrukcijų ir patiriamų šilumos nuostolių. „Pasyviojo namo“ išmetamo anglies dvideginio kiekis per metus siekia maždaug 2 tonas.

„Pagrindinis siekis statant „pasyvųjį namą“ – taupyti šilumą ir tausoti aplinką neišmetant nereikalingo kiekio anglies dvideginio“, – sakė bendrovės „Paroc“ rinkodaros direktorė Audronė Endriukaitytė.

Projekto įgyvendintojai apskaičiavo, kad 214 kv. metrų ploto dviejų aukštų individualiajam namui šildyti turėtų užtekti mažiau nei 15 kWh vienam kv. metrui per metus. Todėl metinės šildymo sąnaudos būtų ne didesnės nei 2250 kWh. Suskaičiavus išlaidas, namo savininkai šildymui per metus išleistų apie 800 litų.

„Pasyvųjį namą“ galima palyginti su termosu: skystis, esantis viduje, ilgai išlieka karštas be jokių papildomų sąnaudų. Gali kilti abejonių, jog tokiame būste negalima atidaryti nei langų, nei durų, kad iš vidaus neišeitų šiluma. Dėl to baimintis tikrai neverta. Langus galima varstyti kada tik panorėjus.

Ypatingai izoliuotame name nereikės papildomai gaminti energijos. Negaminant energijos neatsiras papildomų teršalų, žmonės ir jų gyvenamoji aplinka bus apsaugota nuo žalingo poveikio.

Dizaino sprendimai neriboti

Gali pasirodyti, kad „pasyvusis namas“– tarsi termosas, izoliuota dėžutė ypač mažais langais, kurių tėra vos vienas kitas. Anaiptol. Tokio pastato projektuotojų ypatingi standartai nevaržė, namo stiliui tai neturėjo jokios įtakos.

Projekto autorius Rytis Kripas pripažino, kad nėra apibrėžta, ar „pasyvusis namas“ turėtų būti kažkoks standartinis. Tokie pastatai gali būti įvairaus dizaino. Žinoma, tam tikrų taisyklių projektuotojams teko laikytis. Antai vitrininiai langai numatyti pietinėje pusėje, iš kurios į vidų patenka daugiausiai saulės šviesos.

„Tačiau ir tokie sprendimai yra natūralūs. Net ir statant įprastus namus vitrininių langų šiaurinėje pusėje niekas nestato, nes ji – tamsesnė, o žiemą iš tos pusės pučia atšiaurūs vėjai“, – kalbėjo R.Kripas.

Pasirinkto projekto namas yra plokščiu stogu. Tačiau ne dėl to, kad šlaitinį stogą būtų sunkiau izoliuoti ir pritaikyti „pasyviojo namo“ modeliui. Šilumos beveik nenaudojantys namai gali būti tiek plokščiais, tiek šlaitiniais stogais.

Ypatingo namo fasado apdaila niekuo nesiskirs nuo kitų namų. Kol kas tiksliai dar nenumatyta, kokia bus išorės apdaila, tačiau greičiausiai ji bus kombinuota – iš medžio dailylenčių ir dekoratyvinio tinko.

„Pasyviojo namo“ statybos reikalavimų nebus laikomasi tik statant garažą. Jis bus nešildomas, izoliuotas nuo gyvenamojo namo.

Šildytuvas – tik rankšluosčiams

Vakaruose paskaičiuota, kad idealiausia „pasyvųjį namą“ statyti be kampų ir briaunų. Būtent per tokias vietas patiriama šilumos nuostolių. Gulbinuose planuojamas statyti namas nebus apvalus, tačiau atitinkamai apšiltintas. Mūro sienos bus padengtos 38–42 cm storio akmens vata. Tad iš išorės nesiskiriančio nuo kitų „pasyviojo namo“ charakteristikos tikrai skirsis. Įprastų namų sienų šilumos varža siekia 5 m2K/W, „pasyviojo namo“ sienų varža bus dvigubai didesnė – apie 10 m2K/W.

Planuojamas langų šilumos perdavimo koeficientas – ne didesnis nei 0,8 W/m2K. Lietuvoje langų „pasyviesiems namams“ kol kas niekas negamina. Bendrovė „Hronas“ juos atveš iš Vokietijos.

Mūsų šalyje nekiltų rūpesčių pagaminti dvigubą ypač šiltą stiklo paketą, tačiau ypač šiltų rėmų technologija dar neįsisavinta. Bandomajam namui bus gaminami mediniai langai. Rėmo vidus bus užpildytas šilumą gerai izoliuojančiu poliuretanu.

Ypatingas dėmesys bus skirtas ir vėdinimo sistemai. Nuo jos labai priklauso „pasyviojo namo“ funkcionalumas. Mat ypatingai izoliuotame name oro cirkuliacija turi būti nepriekaištinga, tad įprastos rekuperacinės sistemos neužtenka. Oro kondicionierius name nebus montuojamas, taip pat ir šildymo sistema. Žinoma, ketinama kažkurioje vietoje įrengti rezervinį radiatorių. Vonios kambariuose planuojama įrengti elektrines grindų šildymo sistemas ir elektrinius gyvatukus. Tačiau tai daroma ne dėl būtinybės šildyti patalpas, bet dėl patogumo – norint, kad greičiau išdžiūtų rankšluosčiai ar išskalbti drabužius.

Karštą vandenį gamins dujinis vandens šildytuvas. Maistui gaminti taip pat bus naudojamos dujos.

Sąlyga – įsileisti tikrintojus

Šiuo metu jau yra parengtas namo architektūrinis išplanavimas, projektuojamos konstrukcijos ir inžineriniai tinklai. Netrukus ketinama gauti statybos leidimą ir pradėti darbus.

Bendrovės „Veikmė“ generalinis direktorius Eugenijus Zaremba patikino, kad darbininkų specialiai nereikia nuteikti, jog jų laukia labai atsakingas darbas – jie patys tai supranta.

Statybų eigą prižiūrės ne tik „Veikmės“ vadovai, bet ir KTU ekspertai kartu su statybos produkcijos sertifikavimo centro specialistais. Kadangi namas bandomasis, jo kaina nebus didesnė nei kitų kvartale esančių namų. Papildomas išlaidas padengs projekto įgyvendintojai. Praktika rodo, kad „pasyviojo namo“ statybos savikaina nuo įprasto namo gali visiškai nesiskirti arba būti iki 30 proc. didesnė. Viena vertus, sutaupoma, nes neperkamos brangios šildymo sistemos, tačiau papildomos išlaidos skaičiuojamos apšiltinant sienas. Bene brangiausia „pasyviojo namo“ konstrukcija – langai.

Pirkėjo unikalus namas dar neturi. Jam projekto įgyvendintojai pateiks keletą sąlygų. Namo savininkas pirmiausia turės propaguoti ekologišką gyvenseną. Jeigu prireiks skelbti aukcioną, namas bus parduotas ne didesnę sumą pasiūliusiam klientui, bet tam, kuris įrodys, kad jis tikrai „žaliasis“.

Dar viena sąlyga pirkėjams – dvejus metus įsileisti tikrintojus. Kadangi name bus sumontuota begalė įvairiausių daviklių, stebėtojai ateis tikrinti užfiksuotų parodymų. Labiausiai bus stebimos energijos sąnaudos. Bus nuolat matuojama vidaus ir išorės temperatūra, sunaudotas šiluminės ir elektros energijos kiekis. Davikliai fiksuos, kokie šildymo prietaisai buvo naudojami, kiek kartų varstyti langai.

Pradininkai – austrai

„Pasyviojo namo“ idėja gimė Austrijoje. Tad nenuostabu, kad čia jų daugiausia. Austrijoje tokio tipo statomi ne tik individualūs gyvenamieji namai, bet ir daugiabučiai, parodų salės, mokyklos, parduotuvės, kiti komercinės ir visuomeninės paskirties pastatai. Austrijoje remiantis „pasyvaus namo“ statymo principais yra pastatyta ir bažnyčia.

Pastaruoju metu „pasyviojo namo“ principu renovuojami ir daugiabučiai. Nuo 2010 m. Austrijoje individualius gyvenamuosius namus planuojama statyti tik „pasyviuosius“.

Darius Babickas, "Klaipėda"
2008-04-28
Įvertinkite straipsnį:
Komentarai: (0)
Jūsų komentaras:

Vardas:

 

Projektai Architektai Straipsniai Pagalba Kontaktai

© 2007-2015 Namų planai Privatumas Reklama Mantra radio