Straipsnių paieška

Tekstas Ieškoti >




Neapnuodyti būsto – sudėtinga

2007.11.05  
Renkantis statybines ar apdailos medžiagas pravartu pagalvoti ir apie jų galimą neigiamą poveikį sveikatai.

Atnaujindami ar statydami namus gyventojai paprastai vertina pasirenkamų medžiagų estetiką, kainą ir nelabai domisi jų ekologiškumu. Beveik visos prekyboje esančios medžiagos yra sertifikuotos ir, rodos, neturėtų būti pavojingos. Tačiau specialistai pataria nepasikliauti vien prekybininkais ir vadovautis savo galva. Antraip ką tik suremontuotame būste pluoštas išsiskiriančių įvairių kenksmingų garų kankins galvos skausmais, alergijomis ir sloga. Tai vadinamasis sergančio namo sindromas.

Kokias reikėtų rinktis statybines ir apdailos medžiagas, kad gyvenimas naujuose namuose nekeltų ligų, patarė Kauno medicinos universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėja Rūta Ustinavičienė, Kauno technologijos universiteto Statybinių medžiagų katedros vedėjas Vitoldas Vaitkevičius ir Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros profesorė Regina Gražulevičienė.

Kokias rinktis sienas?

Rūta Ustinavičienė (R.U.): Sveikiausias – medinis namas, iš rąstų arba karkasinis. Jame mažiausiai radioaktyvios medžiagos – radono. Radonas į patalpas gali patekti įvairiai: sklisti į kambarius iš žemės paviršiaus per pamatus ir grindis, išsiskirti iš statybinių namo medžiagų, vandens, degant dujoms. Tiesa, mediena būna apdirbta įvairiomis cheminėmis medžiagomis, tai nėra gerai. Tačiau taip, kaip senovėje, namų niekas nebestato. Antroje vietoje po medienos – plytos, mūro blokai. Ne mažiau svarbu, kaip namo sienos apšiltintos. Jei nebus oro cirkuliacijos, gali įsimesti pelėsis.

Vitoldas Vaitkevičius (V.V.): Mieste namo sienas geriausia statyti kompleksinį. Pagrindui naudoti plytas ar keraminius blokelius, apšiltinti ir, palikus reikiamo pločio tarpą ventiliacijai, uždengti dekoratyvinėmis medžiagomis. Medžio nesirinkčiau – jis neilgaamžis, be to, dabar mediena yra apdorojama cheminėmis medžiagomis. Pavyzdžiui, rąstai mirkomi degimą stabdančiuose skysčiuose, tai nėra ekologiška.

Regina Gražulevičienė (R.G.): Sveikiausias namas – iš natūralios medienos. Jo apdailai turėtų būti naudojama kuo mažiau naujai sukurtų medžiagų, nes jos dažniausiai patenka į gamybą neištyrus jų ilgalaikio poveikio sveikatai.

Kuo uždengti stogą?

R.U.: Anksčiau dauguma stogų buvo dengiami šiferiu, kurį gaminant buvo naudojamas sveikatai pavojingas asbestas. Dabar stogo dangos gaminamos be jo ir yra vienodai sveikos. Didžiausią įtaką sveikatai daro tai, kaip stogas yra apšiltintas, nes yra klojama daug izoliacijos sluoksnių. Tiesa, po molinėmis čerpėmis vasarą vėsiau, žiemą – šilčiau, po skardiniu stogu – atvirkščiai.

V.V.: Žvelgiant per ekologinę prizmę, nėra skirtumo, kuo dengti stogą, svarbiausia, kad jis būtų uždengtas teisingai. Tačiau tiems, kas gali sau leisti ir nori daugiau komforto, patarčiau dengti jį keraminėmis čerpėmis. Pavyzdžiui, bituminė danga neatspari temperatūros svyravimams, dideliame šaltyje skyla, karštyje suminkštėja.

Plastikiniai ar mediniai langai?

R.U.: Medinių langų rėmai nėra ekologiški – jie mirkomi chemikaluose. Tiek iš plastiko, tiek iš medienos per kažkurį laiką cheminės medžiagos išgaruoja. Tačiau yra rizika, kai plastikiniai langai gaminami panaudojant žmogaus organizmui kenkiantį šviną. Manoma, kad mediniai langai sveikesni, nes medis yra kvėpuojanti, natūrali medžiaga. Jei plastikiniai langai yra kokybiški, jie neturėtų kelti pavojaus sveikatai. Tačiau sudėjus sandarius langus privalu teisingai vėdinti patalpas. Netinkamas vėdinimas kelia daugiau problemų nei medžiaga, iš kurios pagamintas langas.

V.V.: Galima rinktis medinius langų rėmus, kurie iš lauko pusės yra kaustyti aliuminiu. Tai kainuoja daugiau, tačiau apsaugo nuo drėgmės poveikio. Kaustyto rėmo nereikia po kelerių metų iš naujo lakuoti. Kokybiški plastikiniai langai mediniams nusileidžia ne ekologiškumu, bet estetika. Tačiau plastikiniai rėmai reikalauja mažiau priežiūros. Oficialiai teigiama, kad plastikiniai langai yra be švino, tačiau patys gamintojai prasitaria, kad be jo neįmanoma pagaminti kokybiškų langų. Manau, kad švino kiekiai nėra tokie dideli, kad pakenktų sveikatai. Ekologiškiausi – aliuminio profilio langai, tačiau gyvenamosiose patalpose jie retai naudojami, nes nepriduoda jaukumo. Sudėjus sandarius langus ir tinkamai nevėdinant patalpos, visa, kas negera, išsiskiria ore, įsigeria į sienas, baldus.

Kuo dekoruoti vidaus sienas?

R.U.: Geriausia rinktis vandens pagrindu pagamintus dažus, juolab kad dabar galima įsigyti ir lengvai nuplaunamų dažų. Jei norima tapetų, geriau pirkti pagamintus iš natūralaus pluošto, kad siena kvėpuotų. Mechaniniam poveikiui, plovimui patys atspariausi tapetai yra dengti sintetine plėvele, po tapetais gali telktis drėgmė, atsirasti pelėsis. Juodos dėmės – tai grybelio požymis, jis gali skleisti toksiškas medžiagas. Tai gali būti alergijų, astmų priežastis.

V.V.: Vidaus patalpose reikėtų vengti bet kokių plastikinių dailylenčių, nes iš jų išsiskiria cheminės medžiagos. Medžio plaušo dailylentės kiek sveikesnės, tačiau jų paviršius taip pat yra dengtas dirbtinėmis medžiagomis. Tapetai iš popieriaus – nieko bloga, siena per juos kvėpuos. Dažai, pagaminti vandens pagrindu, laikomi ekologiškais. Beje, įvairūs gruntai mažina sienos pralaidumą. Tai nėra taip aktualu, jei patalpoje išspręstos vėdinimo problemos.

R.G.: Sienas reikėtų dažyti tik vidaus patalpoms skirtais dažais. Dauguma tapetų ir klijų išskiria chemines medžiagas, kurios gali sukelti alergines reakcijas.

Kuo vaikščioti?

R.U.: Geriausia – medžio lentų grindys arba natūralus parketas. Tiesa, lakuojant parketą reikia saugotis neapsinuodyti toksiškomis medžiagomis, gerai išvėdinti patalpas, jose kurį laiką nenakvoti. Dar viena natūrali medžiaga – kamštinis medis, tačiau jis brangus ir yra specifinės išvaizdos. Grindų plytelės taip pat neskleidžia jokių cheminių medžiagų, tačiau dėl estetinių savybių, šaltumo, jos paprastai neklojamos gyvenamojoje patalpoje. Šiuo metu ypač populiarios grindų dangos, pagamintos iš medžio drožlių, yra dengiamos laminuota plėvele. Ją gaminant naudojamos įvairios cheminės medžiagos, pavyzdžiui, formaldehidas. Kuo aukštesnė patalpų oro temperatūra ir kuo mažiau patalpos yra vėdinamos, tuo didesnė susidaro formaldehido koncentracija. Vis tik tokia dirbtinė danga yra sveikesnė už linoleumą. Kilimines dangas reikėtų rinktis iš natūralaus pluošto, pavyzdžiui, vilnos. Naudoti sintetines kilimines dangas nepatartina vien dėl to, kad jose kaupiasi dulkės.

V.V.: Rinkčiausi tik natūralias grindis arba parketą. Tiesa, kai jis lakuojamas išsiskiria kenksmingos lakiosios medžiagos. Galima naudoti ir ekologiškesnį laką, pagamintą vandens pagrindu. Tačiau dėl aukštos kainos juo parketo beveik niekas nelakuoja. Antroje vietoje – dirbtinė medžio drožlių danga. Už ją kur kas kenksmingesnis yra linoleumas.

Kaip nepražūti baldų gausybėje?

R.U.: Šiuo metu rasti baldą, pagamintą iš nesuklijuotos medienos, beveik neįmanoma. Dauguma baldų yra gaminami iš medžio drožlių plokščių. Tokiems baldams reikia leisti išsivėdinti. Patarčiau rinktis žinomų gamintojų baldus. Natūralaus medžio baldų naudojimas virtuvėje gali duoti daugiau žalos nei naudos, ypač jei jie išraižyti. Nuo tokių spintelių sunkiau nuvalyti nešvarumus, gali pradėti veistis bakterijos. Sveikiau naudoti drėgmei ir mechaniniams pažeidimams atsparesnius, lengvai valomus baldus. Akmeninis stalviršis ekologiškesnis už dirbtinį, bet ne visiems įkandamas dėl kainos. Kartais dirbtinę baldų medžiagą gali pakeisti metalas, stiklas. Rasti natūralaus pluošto gobeleną taip pat sudėtinga, be to, jis nepraktiškas. Geriausia, kai gobelenas lengvai nusiima ir išsiskalbia. Kas mėgsta, gali rinktis natūralios odos baldus.

V.V.: Dauguma šiuolaikinių kietųjų baldų skleidžia lakias medžiagas, galbūt mediniuose balduose jų kiek mažiau. Atsargiai rinkčiausi natūralios odos baldus, nes anksčiau odai apdirbti buvo naudojamas chromas. Neseniai nustatyta, kad tokie baldai skleidžia vėžį sukeliančias medžiagas. Po to buvo uždrausta naudoti chromą apdirbant odą, tačiau gali būti, kad anksčiau gaminti tokie baldai vis dar pasiekia Lietuvą. R.G.: Iš medžio drožlių pagaminti baldai net keletą metų gali išskirti lakiąsias medžiagas. Nepageidautini sintetiniai dangalai, nes jie nuolat skleidžia alergizuojančias daleles. Sveikiausi yra natūralaus pluošto gobelenai, oda.

Vereta Rupeikaitė, "Kauno diena"
2007-11-05
Įvertinkite straipsnį:
Komentarai: (3)

jonas, 2008.02.08 (14:32)

rusiški ir latviški lakai geriausi, pažistamas nulakavo grindis ekologišku laku, tai parketas per vasara kur gavo tiesioginės saulės šviesos pakeitė spalvą,o pasmane rusiškas lakas laiko jau 5 metai, po 5 metų ga dar reikės perlakuoti, bet manau kad ne.

dalius, 2007.11.20 (00:08)

viskas tiesa

Rimvydas, 2007.11.07 (15:48)

Profesionalas VV siek tiek netikslus del mediniu grindu dengimo vandens pagrindo lakais. Jie tikrai nera per brangus, rimti pardavejai kitokiu netgi ir neturi. Nesveikus tirpiklinius lakus vis dar galima aptikti Senukuose ar kituose panasiuose prekybos centruose, taciau ju dienos jau suskaiciuotos. Normalus lietuviai tikrai sau gali leisti ekologiska laka, kurio kaina vienam m2 (gruntas + 2 lako sluoksniai)yra 14 - 18 lt.

Jūsų komentaras:

Vardas:

 

Projektai Architektai Straipsniai Pagalba Kontaktai

© 2007-2015 Namų planai Privatumas Reklama Mantra radio