Straipsnių paieška

Tekstas Ieškoti >




Iš šulinių ir gręžinių semk tik sveiką vandenį!

2007.07.11  
Nuo ko pradėti?

Pirmas žingsnis, renkantis vandentiekio sistemą, konsultuotis su vandens išgavimu užsiimančios firmos, kuri privalo turėti leidimą tirti žemės gelmes, specialistais. Tačiau svarbiausias momentas – parengti vandens išgavimo įrenginio (gręžinio) techninį projektą. Jei jį rengs firma, kuri ir atliks gręžimo darbus, užsakovui nereikės spėlioti, kokiame gylyje bus vanduo. Tai nustatys projektuotojas. Kartu jis parinks reikiamą siurblį ir jo valdymo sistemą.

Geriausia, kai užsakovas samdo vieną įmonę, kuri pati parengia techninę dokumentaciją, atlieka visus darbus ir užtikrina techninį aptarnavimą. Tuomet visada būsite ramūs, kad be vandens neliksite.

Žmones neretai erzina bet kokie paaiškinimai apie vandens išgavimo įrenginių normatyvinius bei techninius reikalavimus. Atseit, pasidarysiu bet kaip ir bus gerai. Tačiau net menkiausi neatsakingi veiksmai gali padaryti nepataisomą žalą gamtinei aplinkai, nes vandens išgavimo įrenginiu pažeidžiamas žemės sluoksnis, užteršiami požeminiai vandenys. Mes gal to nepajausime, bet ateities kartos dėl neatsakingos mūsų veiklos tikrai kentės. Daugelis vadinamųjų auksarankių gali įsivaizduoti, kad vandens išgavimas yra primityviausias darbelis: iškasei savo valdoje duobę, suleidai rentinius ar įkišai vamzdį ir į tokį „įrenginį“ savaime prisirinks (pritekės) vandens, kurį jis sėkmingai sems ir gers.

Specialistai turi kiek kitokią nuomonę: požeminio vandens išgavimas specialiais įrenginiais (gręžiniais) reikalauja tam tikrų žinių, profesinio pasirengimo bei patirties. „Šabašnikų“ pastatyti įrenginiai dažnai sukelia nepatogumų: po kurio laiko sumažėja išgaunamo vandens kiekis, t. y. iš pradžių vanduo klientui parodomas, atseit, žiūrėk, yra, pumpuojam, o paskui – kad ir tvanas. Be to, jei kas nors sugenda, tokių “meistrų” neprisišauksi, tad pagalbos teks kreiptis į tokias paslaugas teikiančią firmą. Tačiau joje greičiausiai išgirsite atsakymą: „Jei darbus atliko ne mūsų įmonė, remonto ir serviso paslaugų neteikiame. Net ir už didelę kainą. Kas „prisidirbo“, tas tegul ir tvarko“.

Būtina įvertinti poreikius

Prieš susitikdamas su vandentiekio projektavimo ar montavimo sistemų specialistais, žmogus turi apgalvoti savo poreikius vandeniui su ateities perspektyva. Jam svarbiausia – turėti pakankamą kiekį kokybiško vandens.

Dažniausiai įsirengiami gręžiniai, iš kurių galima išgauti ribotą vandens kiekį. Po kurio laiko žmogus sumano įsirengti automatinę vejos laistymo sistemą ir paaiškėja, kad gręžinio našumo užtenka tik vienam purkštukui. Gerai, jei gręžinys yra didesnio našumo, o jame pradžioje sumontuojama mažo našumo įranga – tokią visuomet pasikeisite galingesne. O mažo našumo gręžinį jau reikės pergręžti, t. y. už tą patį darbą sumokėsite du kartus.

Reikalavimai

Vienkiemyje įsirengti gręžinį niekas negali uždrausti. To negalima daryti ten, kur yra centralizuotas vandens tiekimas. Jei laikysitės įstatymų ir reikalavimų, biurokratų neišvengsite. Teks iš savivaldybės gauti projektavimo sąlygas bei užsisakyti techninio projekto hidrogeologinę, vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalį. Suderintas gręžinio projektas yra leidimas gręžinį įrengti, atskiro statybos leidimo nereikia.

Tie patys reikalavimai ir įsirengiant vandentiekį gyvenvietėje, kurioje nėra centralizuoto vandens tiekimo. Dažnai pasitaiko, kad priemiestiniuose kvartaluose jau dabar savivaldybės neduoda sąlygų projektuoti gręžinius, motyvuodamos tuo, kad numatyta organizuoti centralizuotą vandens tiekimą. Į klausimą, kada tai bus, atsakoma – gal po metų, o gal po trejų. Taip varžomos piliečių teisės. Jie privalės mokėti už vandenį viešojo tiekimo įmonėms. Išeitų, kad žmonės bus priversti žolynus laistyti filtruotu, t. y. gėrimui paruoštu vandeniu. Kitose Europos Sąjungos šalyse piliečiai noriai perka specialiai paruoštą gėrimui vandenį iš viešųjų tiekėjų (pas juos pirmiausia įrengiami inžineriniai tinklai, tik po to leidžiama statyti pastatus). Tačiau techninėms reikmėms įsirengti individualių gręžinių jiems nedraudžiama.

Apie gręžinius ir vandentiekio sistemas

Gręžiniai gręžiami ten, kur nėra kitų galimybių apsirūpinti vandeniu arba kur ekonomiškai apsimoka turėti nuosavą gręžinį, t. y. kai vandens poreikiai yra pakankamai dideli (laistymui, gamybai ir t. t.). Geriausias šiuo atveju pavyzdys – aludariai: jeigu biurokratai leistų, visi įsirengtų nuosavas vandenvietes. Dabar jiems prisieina mokėti daugiau kaip 2 Lt už kubą vandens viešajam tiekėjui, o nuosavo vandens savikaina neviršytų 0,2 Lt už kubą.

Gręžiniams keliami įvairūs reikalavimai: technologiniai (gręžinio konstrukcijai, kad būtų galima išgauti reikiamus tinkamo vandens kiekius), hidrogeologiniai (kuriuos vandeningus sluoksnius geriausia eksploatuoti požeminio vandens išteklių prasme ir t. t.), aplinkosauginiai bei higieniniai (gręžinio konstrukcijai, kad būtų izoliuotas užteršto paviršinio vandens pritekėjimas į eksploatuojamą sluoksnį, atstumų nuo taršos šaltinių, sanitarinių apsauginių zonų nustatymui ir t.t.).

Žmogui, ketinančiam įsirengti gręžinį, svarbu suvokti, kad gręžinys vandeniui – tai ne skylė stulpui. Jis turi atsargiai žiūrėti į tuos paslaugų teikėjus, kurie šioje sferoje neturi patirties. Net profesionalams pasitaiko nesėkmių. Ką jau kalbėti apie iš metalų prekybos ar kitų bizniukų praturtėjusių asmenų bandymus nusipirkti gręžimo agregatus ir iš to daryti biznį. Čia gi vykdomi plika akimi nekontroliuojami požeminiai darbai, kurių kokybę lemia patirtis ir intuicija. Naujieji gręžimo biznieriai mokosi gręžti pas patiklius užsakovus, kurie jų mokymąsi dar ir apmoka. Tačiau tokius gręžinius greitai tenka pergręžti iš naujo.

Darbai, susiję su vandentiekio sistemų klojimu, atliekami pagal parengtus techninius projektus. Vienai namų valdai dažnai vengiama tokį projektą daryti. Tuomet inžinerinius sprendimus reikėtų priimti pačiam užsakovui – pasirinkti siurblį, kitus vandentiekio elementus.

Tiesti tinklus reikia laikantis normų (atstumų). Žemės darbus vykdyti atsargiai, kad nebūtų pažeisti sklype esantys inžineriniai tinklai. Be suvestinio inžinerinių tinklų plano atlikti bet kokius darbus yra mažiausiai neprotinga. Tokį sau reikėtų pasipaišyti bent ant paprasto popieriaus kaip schemutę.

Kokias medžiagas naudoti?

Geriausia – skirtas šios rūšies darbams. Tai gręžinio apsauginės kolonos vamzdžiai; gręžinio filtras; priefiltrinės zonos užpildai; izoliacinės medžiagos; chemikalai gręžimui; siurbliai; siurblių valdymo aparatūra (dažnio keitikliai, valdymo pultai, slėgio relės ir t. t.); slėginiai indai; vandentiekio tinklų vamzdžiai; vandentiekio armatūra (ventiliai, apsauginiai vožtuvai, jungtys ir t. t.). Medžiagų specifikacijas pateikia projektuotojas pagal individualų atvejį.

Vietinis vandentiekis ir šulinys

Kai gruntinis vanduo negiliai (10-15 m gylyje), galima išsikasti šulinį, o jei giliau, tenka gręžti gręžinį. Šulinys – labiausiai paplitusi vandens gavybos priemonė. Pagal statistiką, Lietuvoje yra per 300.000 šachtinių šulinių. Didžiojoje jų dalyje, apie 70 proc., vanduo bakteriologiškai ir chemiškai (nitratai, nitritai) užterštas, todėl netinka vartoti. Reikėtų nepamiršti, kad gruntinio vandens kokybė gali greitai keistis, nes jo užterštumas priklauso ne tik nuo jūsų sklypo ribose susidarančios, bet ir nuo aplinkinių sklypų taršos.

Įrengiant šulinį labai svarbu, kad jo sienos būtų sandarios ir gerai saugotų vandenį nuo užteršimo paviršiniais nutekamaisiais vandenimis. Populiariausiais būdas montuojant šulinį – įkasti betoninius rentinius (žiedus arba pusžiedžius). Pirmąjį žiedą įleidus į duobę, iškastą tiksliai pagal išorinį žiedo skersmenį, ant jo statomas kitas žiedas. Betono žiedai ir pusžiedžiai leidžiami į žemę tol, kol pasiekiamas gruntinis vanduo.

Jei šulinio dugne yra smėlio, jį rekomenduojama suplūkti ir įrengti atvirkštinį filtrą. Filtruojantį sluoksnį galima supilti iš žvyro, skaldos arba stambiagrūdžio smėlio. Šis sluoksnis turėtų būti 20-30 cm storio. Jei atvirkštinis filtras daromas iš stambiagrūdžio žvyro, tai šis sluoksnis supilamas taip, kad jo viršuje būtų stambesnės frakcijos nei apačioje. Toks filtruojantis sluoksnis reikalingas dėl to, kad vanduo į šulinį priteka per dugną. Kuo didesnis šulinio dugno plotas, tuo daugiau ir greičiau vandens priteka.

Šulinio viršus turi būti iškeltas virš žemės paviršiaus ne mažiau kaip 0,8 m, o aplink šulinį reikėtų suplūkti storą molio, riebaus priemolio arba kitos, vandeniui nepralaidžios medžiagos, 1 m pločio ir 2 m gylio sluoksnį. Virš šio sluoksnio turi būti nuogrinda.

Kalbant apie kainą pažymėtina, kad 1 m šulinio įrengimas kainuoja brangiau nei 1 m gręžinio. Eksploatuojant šulinį patartina bent kartą per metus atlikti vandens tyrimus. Vandens užterštumas paprastai padidėja pavasarinių polaidžių ir lietingojo sezono metu. Jo kokybė tikrinama Visuomenės sveikatos centro laboratorijose, jie vieninteliai atlieka bakteriologinę analizę Cheminius vandens tyrimus gali atlikti ir prie mokslinių institutų, mokslo įstaigų, Aplinkos ministerijos bei privačių bendrovių įsikūrusios laboratorijos.

Kur slypi švarus vanduo?

Norint pasiekti požeminį geriamąjį (spūdinį) vandenį, reikia gilesnės intervencijos į žemės gelmes. Gręžiniu prasimušus pro vandeniui atsparius sluoksnius (vadinamąsias vandensparas), pasiekiamas giluminis vanduo. Jo užterštumas gerokai mažesnis nei gruntinio: neturi kenksmingų nitritų bei jų priemaišų, bakterijų. Tokiame vandenyje kartais nustatomas padidintas geležies kiekis ir kietumas, juos galima pašalinti vandens valymo filtrais.

Mažiausias gylis, kuriame aptinkamas požeminis geriamasis vanduo, vidutiniškai būna 30 m. Labai retas atvejis, kad spūdinis vanduo aptinkamas ne giliau kaip 20 m. Giliausiai, tarkime, Vilniuje požeminis geriamasis vanduo yra prie Naujosios Vilnios, Dvarčionių, Pavilnio, Nemėžio. Ten spūdinio vandens gylis siekia 120-140 m. Tikslų gylį galima nustatyti tik atlikus bandomąjį gręžimą.

Nuo gręžinio gylio priklauso ir jo kaina. Šiuo metu vandens gręžinių gręžimo paslaugas teikiančios bendrovės už 1 m gręžinio ima nuo 150 iki 200 Lt. Kainą lemia gręžinio tipas, naudojami vamzdžiai bei filtras. 50-60 m gylio gręžinys atsieis 12.000-16.000 Lt. Į kainą įskaičiuojami: 1. Gręžinys su vamzdžiais ir filtru; 2. Vandens kėlimo įranga (siurblys, slėginis indas, gali būti ir dažnio keitiklis); 3. Vandens paskirstymo tinklai (įvadas).

Gręžinio įrengimas ir eksploatacija

Šiuolaikiniams gręžiniams įrengti naudojami plastikiniai arba nerūdijančio plieno vamzdžiai ir filtrai. Filtro skersmuo smėliniuose gruntuose neturėtų būti mažesnis kaip 125/140 mm. Filtrinė ertmė užpildoma ne mažiau kaip 5-10 cm storio plautu frakciniu smėliu ir žvyru.

Montuojant gręžinį svarbiausia kokybiškai izoliuoti eksploatuojamą vandeningą sluoksnį taip, kad neprasiskverbtų paviršinis bei gruntinis vanduo. Taip pat svarbu tam tikru sluoksniu apsaugoti filtrą, kad į jį nepatektų smėlio.

Vandentiekio vamzdžius po žeme, jungiančius namą ir gręžinį arba šulinį, reikia įkasti žemiau įšalo zonos. Lietuvoje įšalo zona laikoma 110 cm. Paprastai vamzdžiai klojami 160-180 cm gylyje. Pageidautina, kad vandens tiekimo vamzdis po žeme būtų įleistas į apsauginį, storesnio skersmens vamzdį.

Prieš pradedant eksploatuoti ir prieš pajungiant gręžinį į vandentiekio sistemą, jį reikia išsiurbti. Tik ką įrengtą gręžinį patartina išsiurbti galingesniu siurbliu už tą, kuris bus naudojamas gręžinyje. Taip sumažinama smėlio įsiurbimo į filtrą ir vandentiekio sistemą tikimybė.

Gręžinio tarnavimo ir eksploatavimo laikas priklauso nuo to, kaip jis įrengtas ir kokios medžiagos naudotos. Kokybiškai įrengtas gręžinys gali tarnauti 25-30 m. (pagal anksčiau galiojusius reikalavimus gręžiniui buvo numatytas 15 m. eksploatacinis periodas). Kai gręžinys į vandentiekio sistemą pradeda nešti smėlį arba pastebimai sumažėja išsiurbiamo vandens kiekis, rekomenduojama atlikti jo kapitalinį remontą. Vandentiekininkai pataria remontuoti gręžinį tuomet, kai išsiurbiamo vandens kiekis sumažėja dvigubai. Remontas – tai senojo filtro gręžinio dugne ištraukimas arba sunaikinimas ir naujo įmontavimas. Šiuolaikiškuose gręžiniuose rekomenduojama naudoti plastikinius filtrus, nes jie tarnauja ilgiau nei metaliniai.

Pigios, paprastesnės, bet neilgaamžės konstrukcijos gręžinys gali būti įrengtas per 3-4 dienas.

Brangesniame gręžinyje filtras ir siurbiamas vanduo geriau bei patikimiau izoliuoti, taigi jo eksploatacija yra ilgesnė, o išgaunamas vanduo kokybiškesnis.

Jei statyba užtruko ir jūs įsirengėte gręžinį, bet eksploatuoti jį pradedate tik praėjus pusmečiui arba ilgesniam laikui, pirmiausia nuleiskite vandenį. Taip išsivalys gręžinio dugnas ir neužterš vandentiekio sistemos. Tuo metu, kai įrengtas gręžinys dar neįjungtas į sistemą, rekomenduojama užsandarinti gręžinio žiotis, kad gręžinys nebūtų užterštas.

Gręžinys arba šulinys turi būti numatyti sklypo projekte ir įrengti pagal savivaldybės išduotas technines sąlygas. Nepamirškite iš darbus atliekančios bendrovės pareikalauti gręžinio paso, nes be jo negalėsite gręžinio įteisinti. Jei šalia jūsų sklypo yra miesto vandentiekio tinklai, tai leidimas įsirengti gręžinį gali būti nesuteiktas ir net tokiu atveju, kai vandentiekio vandenyje, kuris pasiekia jūsų sklypą, viršijamos geležies ar kitokio užterštumo normos.

Aušra Tubienė, "Meisteris",
2007-07-11, Nr. 7
Įvertinkite straipsnį:
Komentarai: (1)

Romanas, 2007.08.02 (13:47)

Planuoju įrengti gręžinį, radau visus atsakymus tema "vandens gręžiniai", todėl autorei - ačiū!

Jūsų komentaras:

Vardas:

 

Projektai Architektai Straipsniai Pagalba Kontaktai

© 2007-2015 Namų planai Privatumas Reklama Mantra radio