Straipsnių paieška

Tekstas Ieškoti >




Jaukumo ir komforto simbolis

2007.05.10  
Šildymas židiniais vyksta dvejopai: tiesiogiai nuo ugnies kaitros ir nuo šilumos kaupiklių. Pirmuoju atveju šildomos tik greta židinio esančios patalpos ir židinio efektyvumas labai žemas – iki 15-20 proc. bei trumpas vienos įkrovos malkų degimo laikas. Šio tipo židiniai dažniausiai atlieka interjerinę funkciją.

Kur kas populiaresnis ir efektyvesnis yra patalpų šildymas nuo šilumos kaupiklių. Savotiškais kaupikliais pirmykščiuose ugniakuruose buvo aplink jį apdedami akmenys. Vėliau mūryti akmeniniai ugniakurai, ilgainiui tapę klasikiniais židiniais, krosnimis. Vienu atveju šilumos kaupiklis yra pačios ugniakurą supančios konstrukcijos, kurios įkaista pro jas pratekant karštam dūmui. Šilumą jos spinduliuoja visu korpusu. Kitoks kaupiklis, dažniausiai taip pat konstrukcija, šilumą į patalpas perduoda pro jį pratekant orui. Oras įkaista ir natūralios konvekcijos būdu kyla aukštyn. Reikia nepamiršti ir modernių židinių. Šiuo atveju patalpas šildo įkaitęs metalinis korpusas arba naudojamos sudėtingesnės centrinės vandens sistemos.

Krosnelėmis, kurios pastaruoju metu vėl populiarėja, taip pat galima šildyti patalpas. Orą šildo įkaitęs krosnelės korpusas. Atsižvelgiant į šildomąjį paviršių ir išskiriamą šilumos galią, nustatomas šildomų patalpų plotas. Teigiama, kad krosnelėmis galima šildyti iki 150 kv. m ploto. Vis dėlto reikia atminti, jog tai vyksta tik natūralios konvekcijos būdu, kuris tinka ne visoms patalpoms.

Židiniai nesunkiai įrengiami, nereikia vamzdynų, nuorinimų, jie nebijo užšalimo, patalpas įšildo per 15-30 min., minimalios išlaidos kurui, paprasta eksploatacija, racionaliai naudojamos patalpos, be to, jie ekologiški, atliekantys dar ir vėdinimo funkcijas.

Šiandien Lietuvos rinkoje siūloma daug įvairiausių tipų židinių: atvirų, uždarų, dujinių, elektrinių. Visi jie išskiria šilumą. Efektyvumas priklauso nuo ugniakuro tipo, technologijos, sandarumo, antrinio degimo sistemos, gabaritų, naudojamų medžiagų, geometrinės formos ir kt. Nors židiniai gana brangūs (šiuolaikiškas interjerą puošiantis židinys gali kainuoti net daugiau kaip 10 tūkst. Lt), vis tik geriau rinktis aukštesnės kokybės produktą.

Uždarų ugniakurų tipai ir savybės. Moderniuose židiniuose, kuriais numatoma šildyti patalpas, naudojami didesnio sandarumo ugniakurai. Daugelis Europos gamintojų teigia, kad jų gaminamais ugniakurais galima šildyti patalpas. Tai tiesa. Tačiau būtina įvertinti, kokio lygio šis šildymas numatomas. Ugniakurų techninėse charakteristikose nurodomas autonominio degimo laikas, t. y., kiek laiko vidutiniškai dega viena malkų įkrova ir kokios yra malkų sąnaudos per vieną valandą. Realiai būstui šildyti naudotini tie uždaro tipo ugniakurai, kurių autonominis degimo laikas – ne mažiau kaip 8 val. Toks degimo laikas pasiekiamas naudojant antrinį dujų degimą, kuomet sudega iš malkų išsiskiriančios dujos. Idealiausiai tinka tie ugniakurai, kurių autonominio veikimo laikas yra 10-15 val. Šiais atvejais labai palengvėja židinio priežiūra, nes pakanka per parą prie jo prieiti vos kelis kartus.

Pirminis ir antrinis šildymas. Ketinantieji patalpas šildyti židiniu, kartu su specialistais privalo pasirinkti tinkamiausią šildymo sistemą. Principinė nuostata turi būti aiški: ar židinys bus vienintelė (pagrindinė) šildymo sistema, ar jis bus papildomas (antrinis), efektyvus šildymo šaltinis? Taip pat patartina įvertinti ekonomines, finansines, interjero, technologines bei kitas sąlygas. Svarbiausia, kad židinys atitiktų jam keliamus reikalavimus.

Kaip pirminis šildymo šaltinis židinys paprastai įrengiamas, kai nėra kitų galimybių alternatyviam (dujomis, elektra, skystu kuru ir pan.) šildymui arba kai norima sutaupyti lėšų būsto sienų šiltinimui ir kitais panašiais atvejais.
Antrinis šildymas dažniausiai naudojamas tuomet, kai būste jau įrengta viena ar kita šildymo sistema, kurios automatiškai sumažina savo galią, kai šilumą pradeda išskirti židinys.

Ventiliatoriai. Efektyviausias šildymas židiniu pasiekiamas naudojant priverstinį oro srauto paskirstymą, kuris vyksta tam tikslui suprojektuotais ventiliatoriais ir turbinomis. Kita vertus, jei reikia apšildyti nedideles, greta židinio esančias patalpas, pakanka natūralaus oro pratekėjimo, kuris susidaro šaltam orui kylant pro įkaitusį ugniakurą. Jei patalpos nuo židinio nutolusios daugiau kaip 5 m ar reikia šildyti daugiau nei tris patalpas, rekomenduojama statyti priverstinio oro paskirstymo sistemas.

Atsižvelgiant į ugniakurų tipus, naudojami dviejų tipų ventiliatoriai: pučiantys ir traukiantys. Pirmieji statomi po uždaru ugniakuru arba įmontuojami priekinėje židinio sienelėje. Jei ventiliatorius montuojamas po ugniakuru, jis įkaitusį orą gali išpūsti per aukščiau esančias karšto oro paskirstymo groteles, perduoti į šilto oro paskirstymo ortakius arba išpūsti pažemiui. Teigiama, kad šiuo atveju patalpoje tolygiau pasiskirsto šiluma. Didelėms individualių namų šildymui skirtoms sistemoms tikslingiausia naudoti traukiančius ventiliatorius, kurie iš temperatūrinės židinio kameros paima įkaitusį orą ir jį ortakiais paskirsto po visas patalpas. Visais atvejais naudojamų ventiliatorių galia svyruoja nuo 310 iki 675 kub. m/val. Skaičiavimas gana paprastas: ventiliatoriaus galia turi būti dvigubai didesnė už apšildomų patalpų kubatūrą. Toks oro srautas per valandą du kartus pracirkuliuoja pro įkaitusį ugniakurą. Realiai patalpa pradeda šilti po 15 min.

Žmonėms neretai kyla klausimų dėl oro srauto cirkuliavimo įtakos. Oro srautas išpučiamas per reguliuojamus difuzorius, taip reguliuojant kiekvienos patalpos temperatūrą. Iš patalpų oras per durų apačią ar per įrengtus plyšius grįžta prie židinio ir iš naujo šildomas. Oro srautas patalpose neviršija nustatytų sanitarinių normų – 0,5 m/sek., todėl nekelia dulkių, nėra juntamas.

Ortakių sistema. Efektyviam oro paskirstymui naudojami trisluoksniai garsą ir šilumą izoliuojantys ortakiai. Garso izoliavimas, naudojant oro paskirstymo ventiliatorius, reikalingas ventiliatoriaus variklio ir menčių keliamam garsui slopinti. Šilumos izoliavimas sudaro galimybę ortakius laisvai išdėstyti bet kuriose patalpų vietose, tarp jų ir mediniuose perdenginiuose, medinėse pertvarose ir pan.

Šviežias oras. Kaip ir bet kuriam židiniui ar kitam šildymo šaltiniui, deginančiam deguonį, būtinas šviežio oro padavimas. Oras gali būti imamas iš gretimų patalpų per ventiliavimo angas, iš rūsio (bet ne iš garažo), per sieną iš lauko ir pan. Svarbu stebėti, kad oro kiekis būtų pakankamas, priešingu atveju esantieji patalpose gali jausti diskomfortą. Paduodamam orui iš lauko reguliuoti naudojamos sklendės, kurios padeda tiksliau nustatyti norimą režimą, atsižvelgti į meteorologines bei sezonines oro kaitos sąlygas.

Valdymas. Modernūs židiniai su ventiliatoriais turi juose įmontuotus temperatūros daviklius su nustatomu ventiliatoriaus įsijungimo reguliatoriumi. Užkūrus židinį, šiltas oras pasiekia temperatūros daviklį. Atsižvelgiant į tai, kokia temperatūra nustatyta jam paleisti (nuo 201 iki 90 oC), jis automatiškai įsijungia, o židiniui baigus degti ir atvėsus, automatiškai išsijungia. Su papildomais jungikliais ar reostatais galima nustatyti ventiliatoriaus apsisukimus (oro srauto intensyvumą), rankinį ventiliatoriaus įjungimą ir išjungimą.

Benjaminas Makauskas, žurnalas "Meisteris"
2006-08-07, Nr. 8 (214)
Įvertinkite straipsnį:
Komentarai: (2)

Juozas, 2009.01.23 (12:47)

Dėkoju, straipsnis padėjo pasirinkti.

asdcf, 2007.11.04 (11:23)

vandenelis kam gaišti kitu laika

Jūsų komentaras:

Vardas:

 

Projektai Architektai Straipsniai Pagalba Kontaktai

© 2007-2015 Namų planai Privatumas Reklama Mantra radio